Vakaro valanda

Kiekvienas žmogus stovi ant savo paties minčių viršūnės

Vytauto Kundroto tinklapis

Veiklos savybės

Vytautas Kundrotas 2018-11-15

Veikla santykiuose tarp žmonių turi savas savybės, kurias ne kiekvienas įžvelgia. Todėl pripažintas yra ne visada.

Tam, kad susidaryti tinkamą sampratą apie veiklos santykiuose tarp žmonių savybes, tenka daryti du iš esmės svarbiausius skirtumus.

Visų pirma - yra skirtumas tarp nuopelnų ir nuostolių.

Antra, yra skirtumas tarp santykių dviejų šalių - tos, kuri veikia, ir tos, kuriai veikiama.

Prisidaroma sau nuopelnų

Svarbiausias žmogaus veiklos tikslas - prisidaryti sau nuopelnų.

Nuopelnas šiuo atveju yra ta sudarytos naudos dalis, kuri, kaip pelnas, atitenka veikėjui.

Būtent dėl to, kad veiklą sudaro keturios sudėtinės dalys - pelnas, gamyba, nuostolis, atliekos - žodis nauda yra ne visai tinkamas.

Tik ta naudos dalis, kuri yra pelnas, yra tuo pačiu nuopelnas pačiam veikėjui.

Prisidaroma sau nuostolių

Žmogus siekia neprisidaryti sau nuostolių.

Šį siekimą ne visais atvejais pavyksta įgyvendinti.

Visai blogai, kai veikėjui nepavyksta nieko kito nuveikti, tik prisidaryti nuostolių.

Žmogus visą gyvenimą mokosi veikti tam, kad nuostolių nesusidarytų kuo labiausiai.

Pridaroma nuopelnų

Kai veikiama kitai santykių šaliai, svarbu, kad susidarytų nuopelnas.

Nuopelnas yra ta veiklos dalis, kurią kita santykių šalis pripažįsta kaip atsiskyrusią nuo tuščiosios eigos veikloje.

Tuščioji eiga kaip nuopelnas pripažįstama tada, kai veikėjas yra mažametis, mokosi veikti, todėl jo kad ir buksavimą vietoje, tenka vertinti teigiamai.

Kai suaugusiųjų tuščiosios eigos veiklą paprašo įvertinti suaugusieji, gauna atsakymą, kad nuopelnų nėra.

Pridaroma nuostolių

Blogiau, kai veikėjas, vietoj to, kad pridarytų darbų, kurie pripažįstami kaip nuopelnai, pridaro nuostolių.

Nuostoliai kitai santykių šaliai yra nuostoliai ir tada, kai jie pelningi veikėjui.

Tam tikrais atvejais visai nesvarbu, ar veikėjui veikla pelninga, ar nuostolinga.

Svarbu, kad ji būtų nuopelnas kitai santykių šaliai tos kitos santykių šalies nuomone.

Lietuva - jūrinė valstybė

Vytautas Kundrotas 2018-11-02

Greitai bus šimtas metų, kai Lietuva gavo platų pajūrį. Kitaip tariant, jau beveik šimtas metų, kai Klaipėdos miestas yra Lietuvos sudėtyje. Faktas tuo pačiu pačiu yra pagrindas Lietuvą vadinti jūrine valstybe.

Tačiau tas pagrindas nestiprus, tik turintis savybę stiprėti, kas šimtas metų. Stiprėti, be visa kita, ir apimtimi žmonių, kurie turi žinių apie laivus.

Motoriniai laivai

Jūrine valstybe Lietuva tapo motorinių laivų stadijoje.

Laivų, kuriuos varo mechaninė energija, gaunama tiesiai iš kuro, be tarpinės garo stadijos.

Šie laivai ekonomiškiausi iš visų iki tol laivybos istorijoje buvusių.

Gariniai laivai

Garlaiviai nelabai ekonomiški - garinis variklis netenka energijos energijų kaitos eigoje.

Kadangi šiluminė energija pirma atiduodama garui, o šis paverčiamas mechanine variklio energija.

Dalis energijos, per tarpininką - garą, nueina niekais.

Buriniai laivai

Burinius laivus varo vėjai. Jie pučia ne taip jau be atvangos.

Blogiausia, kai tenka plaukti prieš vėją.

Tačiau jūreiviai būdavo išmokę susukti bures taip, kad laivas plaukdavo ir beveik prieš vėją.

Irkliniai laivai

Tačiau irkliniai laivai būdavo nepatogesni - reikalaudavo žmogaus darbo jėgos.

Didesniam laivui irkluoti prireikdavo didelio būrio jūreivių irkluotojų.

Žmogaus darbo jėgos stadija yra tikriausiai žemiausia laivybos istorijoje.

Pirmoji žmogaus diena

Vytautas Kundrotas 2018-10-17

Pirmoji žmogaus diena yra diena, kai žmogus pradėjo būti žmogumi. Vakar jis tebebuvo beždžionė.

Tačiau iki šiol nesudarytas tikresnis žmogaus apibrėžimas, todėl pirmosios jo dienos nustatyti nepavyktų.

Iki šiol žmogus buvo apibrėžiamas kaip žmogus pagal archeologinius duomenis. Apibrėžimas gaunasi labai jau netikslus.

Genetinė samprata

Tikslus žmogus apibrėžimas susidarytų, apibrėžus žmogų pagal genetinius duomenis.

Tiksliai nustatyta, kad žmogus turi 46 genų komplektus. Taip pat tiksliai nustatyta, kad aukštesniosios beždžionės, iš kurių žmogus susidarė, turi 48 genų komplektus.

Taigi, pirmoji žmogaus diena gal yra ta diena, kai žmogus pradėjo turėti 46 genų komplektus.

Pagal archeologinius duomenis iki šiol šis skirtumas nedaromas.

Laikas

Apie pirmosios dienos laiką nuomonių turėti įmanoma - mokslinių duomenų žmonija turi.

Žmogui yra apie milijonas metų. Plius minus penki kartai. Taigi, yra nuomonių, kad žmogui penki milijonai metų, yra nuomonių, kad tik du šimtai tūkstančių metų.

Tačiau beveik nėra nuomonių, kad žmogus yra senesnis, ar kad jaunesnis, negu nubrėžtieji metai.

Šiaip ar taip, prieš penkis milijonus metų, gyvūnas, iš kurio susidarė žmogus, jau buvo pralenkęs bet kurią tų laikų beždžionę.

Prieš du šimtus tūkstančių metų gyvenęs žmogus turi tą patį mokslinį pavadinimą, kaip ir šių laikų žmogus. Nuo šių dienų žmogaus, pagal archeologinius duomenis, jis beveik nesiskyrė.

Minties paskelbimas

Milijonai žmonių pasaulyje žino, kad žmogus turi 46 genų komplektus. Milijonai žmonių žino, kad aukščiausiosios beždžionės turi 48 genų komplektus.

Mintis, kad žmogus yra jau žmogus, o ne beždžionė tada, kai pradeda turėti 46 genų komplektus, susidaro labai jau nesudėtingai. Tačiau šios minties iki šiol lyg ir niekas nėra paskelbęs.

Profanai neskelbia gal dėl to, kad turi nuomonę - žinovai šiaip ar taip turėtų tokią nuomonę jau būti susidarę, todėl į jų reikalus painiotis gal nereikėtų. O genetikai - gal dėl to, kad domisi smulkesniais dalykais, neišsiskleisdami jų į platumas, dėl kurių tie smulkūs dalykai nubyrėtų į tarpeklį, iš kurio būtų sudėtinga tuos duomenis vėl iškrapštyti.

Paskelbimo teisė

Tačiau tikriausiai atsižvelgiama ir į paskelbimo etikos ir teisės sampratą.

Skelbti galėtų mokslų universalai, tačiau jie žino, kad pradiniai duomenys yra ne jų.

Skelbti galėtų visuomenės atstovai, tačiau jie yra nuomonių apie visuomenę, o ne mokslinių nuomonių atstovai.

Skelbti galėtų tikrieji mokslininkai, tačiau jie žino, kad žino tuos dalykus, kuriuos patys yra nustatę, o nustatę yra tik kokį trupinį mokslo dalykų.

Skelbti galėtų politikai, tačiau jie tuo labiau pastebi, kad tema yra ne jų.

Nenustatę, kad yra etinių ar teisinių aplinkybių, milijonai žmonių, be visa kita, gal ir visai nepagalvoja apie visai nesudėtingus dalykus, tokius, kaip pirmoji žmogaus diena pasaulyje.

Nauja Europa

Vytautas Kundrotas 2018-10-17

Nauja Europa yra Europa, kuri susidarė, subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Būtent tada tapo įmanoma pastebėti, kad yra valstybių, kurios sudaro kaip ir duetus, viena dalis kurių buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, kita - ne.

Baltai

Tapo labai pastebima, kad baltų valstybių dueto abi valstybės buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Lietuva - Latvija. Turintis žinių lygį, esantį virš tam tikros linijos, žmogus Lietuvoje žino, kad Lietuva ir Latvija yra baltų valstybės. Tačiau po devyniasdešimtųjų metų santykiai tarp šių valstybių nesustiprėjo.

Tikriausiai dėl to, kad svarbiau kultūrinė įvairovė, kuri yra intelekto savybė, o ne kultūros redukavimas į baltams būdingas bendrybes, kuris būtų sovietinio idiotizmo požymis.

Vis dėlto svarbu nepulti į kraštutinumus, kitaip ir iš baltų sampratos nieko neliktų.

Kiti duetai

Kiti duetai susidaro iš vienos valstybės, buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje, ir vienos - sudėtyje nebuvusios.

Moldova - Rumunija. Šios valstybės pagal kalbines ir istorines aplinkybes sudaro europiečių valstybių duetą, kurį būtų įmanoma suvienyti labiau, negu kitas dvi netoliese esančias Europos valstybes.

Abi yra iš esmės tikrų europiečių valstybės.

Gruzija - Arabija. Niekaip kitaip nėra įmanoma galvoti, tik kad Gruzija ir Arabija turėtų sudaryti semitų valstybių duetą. Belieka nustatyti, kuri Arabų valstybė labiausiai tiktų susieti su Gruzija.

Stalino laikais samprata nebuvo sudaryta, kadangi gruzinas Stalinas tikriausiai nenorėjo, kad jo Gruziją mokslininkai priskirtų semitams.

Tadžikistanas - Afganistanas. Atskirą duetą sudaro Tadžikistanas su Afganistanu. Ir viena, ir kita yra arijų, indoeuropiečių valstybė, kad ir ne Europoje esanti.

Sovietai tikriausiai ir tadžikus kareivius išvarydavo į Afganistaną kariauti prieš afganus - arijus priš arijus.

Estija - Suomija. Kuo stipriausią duetą sudaro Estija ir Suomija. Šių valstybių kalbos ir gyventojai labai panašūs.

Jau tikriausiai šimtai metų niekas nesiginčija, kad ir vieni, ir kiti yra mongolidai.

Kalbų išmokimas

Vytautas Kundrotas 2018-08-15

Išmokti naują kalbą - sudėti dideles sąnaudas. Todėl tenka apgalvoti, kad tos sąnaudos nenueitų niekais, kadangi buvo pasirinkta visai nereikalinga kalba.

Tikslai mokytis kalbos kuo skirtingiausi. Gali būti mokslinis komparatyvistinis, komunikatyvinis, ar kitokie.

Svarbiausia pastebėti, kad kalbos lietuviui susidėsto koncentriškai - baltų, europiečių, indoeuropiečių, pasaulio kalbos talpintinos į vis platėjančią apimtį.

Baltų kalbos

Lietuviui svarbiausia išmokti lietuvių kalbos. Paskui galima pramokti latvių - antrosios gyvos baltų kalbos.

O pramokęs mirusios prūsų kalbos, žmogus jau yra kaip ir baltistas.

     lietuvių
     latvių
         prūsų
Europiečių kalbos

Lietuviui svarbu išmokti bent vieną europiečių ne baltišką kalbą. Antroji kalba dažniausiai yra europietiškos - vokiečių, prancūzų, arba pasaulinės europietiškos - anglų, rusų kalbos.

Išmokęs mirusiųjų - senosios graikų, lotynų - kalbų, žmogus gali tikėtis didelių laimėjimų moksle.

     vokiečių 
     prancūzų
     anglų
     rusų
          graikų
          lotynų
Indoeuropiečių kalbos

Tačiau žmogus gali sugalvoti mokytis indoeuropiečių kalbų - arijietiškos iraniečių, ar indoeuropietiškos indų kalbos.

Sugalvojęs būti indoeuropeistu, indoeuropiečių kalbų komparatyvistu, turėtų pagalvoti apie sanskrito kalbos mokymąsi. Šios kalbos visų pirma reikia baltistui, kadangi baltų kalbos labiausiai iš visų europietiškų panašios į sanskrito - mirusią indų kalbą, kuri yra kitų indų kalbų pagrinde.

     iraniečių
     indų
          sanskrito
Pasaulio kalbos

Išmokęs visų šių kalbų, žmogus gali galvoti ir apie pasaulio kalbas. Kadangi jis jau išmoko indų kalbos, jam belieka išmokti kitų dviejų europiečius supančių kalbų - arabų ir lapių.

Kai jis rengiasi būti pasaulio kalbų komparatyvistu, tektų išmokti negrų, australidų, mongolų kalbos. Kadangi negrų kalba ne viena, rinktis tikriausiai reikėtų kalbą iš Afrikos vidurio.

O mongolidų kalbos taip labai skiriasi, kad jų reikėtų mokytis ne vienos. Svarbios yra Azijoje japonų, kinų, korėjiečių kalbos. Taip pat tektų išmokti kokios indėnų kalbos, pasirinkus kokią svarbesnę.

     arabų
     lapių

     negrų
     australidų
     mongolų

     japonų, kinų, korėjiečių
     indėnų

Taigi, tam, kd mokytis naujos kalbos, reikėtų pagalvoti apie jos vietą santykiu su lietuviškomis aplinkybėmis.

Knygų lentyna

Vytautas Kundrotas 2018-08-02

Knygų lentynos savybes sudaro ne vien temos, ne vien autoriai, bet ir kiti dalykai.

Lietuva ištisi dešimtmečiai siekia atsisieti nuo rusų, taip pat ir per asmenines bibliotekas.

Kai lentyna prikrauta tik lietuviškų knygų, didesnė tikimybė, kad ir bendrauti teks su panašių bibliotekų žmonėmis.

Rusų kalba

Taigi, tikresni lietuviai savo knygų rinkiniuose jau seniai nebeturi rusų autorių knygų rusų kalba. Nepriklausomai nuo to, kad iki devyniasdešimtųjų tokios knygos gal sudarydavo tris ketvirčius asmeninės bibliotekos.

Veikia principas - nepatenka į akis rusų kalba parašyti dalykai, nelieka savaime priimtinas dalykas, kad Rusija turės pirmumą valstybiniuose santykiuose.

Vertimai į lietuvių

Nebeliko ir rusų autorių vertimų į lietuvių kalbą. Rytai jau priskiriami prie Rytų, rytietiški dalykai - prie rytietiškų ir tada, kai išversti į lietuvių kalbą.

Vertimuose šiaip ar taip mintis rusiška, kad ir parašyta lietuviškai. O kai ta mintis sovietiška, tai ir visa blogai.

Užsienio autoriai rusiškai

Rusai versdavo į rusų kalbą pačius svarbiausius užsienietiškus raštus. Todėl ir lietuvių asmeninės bibliotekos būdavo prikrautos tokių raštų rusų kalba.

Šiuo atveju mintis ne rusiška, tačiau kalba rusiška. Patogiau, kai abi sudėtinės dalys ne rusiškos.

Užsienio autorių vertimai

Labai nepatogu, kai ir autorius ne rusas, ir kalba lietuvių, tačiau knyga į lietuvių kalbą išversta iš rusų kalbos. Tuo labiau, kai ta knyga yra iš esmės prieš Rusiją.

Kaip kad biografija žmogaus, įveikusio Sovietų Sąjungos vadovą. Dalis žmonių ir tokios knygos savo asmeninėje bibliotekoje nelaiko - pernelyg tektų pripažinti rusų indėlį, kad ir nedidelį, ir šiuo atveju.

Europocentrizmas ir rasės

Vytautas Kundrotas 2018-08-02

Šiame šimtmetyje transportas ir jo naudojimo apimtys pasiekė tokius aukštus lygius, kad susidarė pavojus visoms rasėms susimaišyti vos ne žaibišku greičiu.

Kad pristabdyti tokius nepatogius žmonijai ir jos evoliucijai procesus, tenka apibrėžti rasinius regionus. Tada jie nebūtų taip nepagalvotai peržengiami.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios rasės turėtų likti savo regionuose yra tūkstantmečių sąnaudos, kurias kiekviena rasė sudėjo tam, kad savo rasiniame regione gyventi patogiausiai.

Visai neekonomiška vis iš naujo pradėti dėti tas tūkstančių metų sąnaudas, per vieną kitą valandą pakeitus savo gyvenamąjį rasinį regioną.

Europiečiai

Europocentrizmo samprata iki šiol išsaugojo europiečių rasę, kurios jau gal ir visai nebūtų, jei savo indėlio nebūtų dėjęs ir protas, ne vien tokie dalykai, kaip saulė, temperatūra, kaip svarbiausi rasinių skirtumų darytojai.

Taigi, europiečių rasė yra svarbiausia, ji yra žmonijos evoliucijos viršus. Ilgą laiką europiečiams teko šios minties atsisakyti, kadangi buvo pavojų iš kitų rasių.

Nebuvo turima mokslinių duomenų, kurie tikrai galėtų bet ką įtitkinti, kad yra tikrai taip. Nebuvo išsimokslinusių žmonių visose rasėse, kurie pripažintų, kad yra tikrai taip. Nebuvo globališkai pripažintas proto pirmumas prieš jėgą.

Šiais laikais visi šie dalykai jau įveikti. Belieka išdrįsti teigti - europiečiai turėtų turėti galimybes išlikti nesusimaišę su kitomis rasėmis.

Taigi, svarbu peržvelgti apie europiečius esančias rases. Dėl šios priežasties patogu žmoniją suskirstyti į dešimt rasių. Trys iš jų yra europiečių kaimynai, todėl savaime šiek tiek susimaišę su europiečiais, tačiau to maišymosi didinti nereikėtų.

Semitai

Semitai šiame rasių skirstyme sudaro atskirą rasę.

Labiausiai europiečiams nepatikdavo maišytis su semitais. Dėl tos priežasties jie kas šimtą metų tai iš vienos, tai iš kitos valstybės Europoje būdavo išvejami.

Labiausiai nepatikdavo tikriausiai dėl to, kad semitai protu gal labiausiai prilygsta europiečiams. Kad prilygsta, įtikina tikėjimų panašumai ir jų susietumai.

Semitiškas proto tikslumo principas yra prisidėjęs prie europietiško mokslo. Ne šiaip sau Biblijoje parašytas mokslinio autoriškumo principas - raštuose turėtų šis tas likti, kai tikresnieji minčių autoriai atsiimtų savo mintis.

Šiame šimtmetyje semitų kraštuose išaugo statybos. Tikriausiai dėl to, kad žmonija pastebėjo - semitų protas nelabai skiriasi nuo europiečių.

Čigonai

Šiame rasių skirstyme iranoindai, pietvakarių azijiečiai, sudaro atskirą rasę.

Europiečiams maišytis su čigonais taip pat nepatikdavo. Tačiau jie, maišydamiesi su senaisiais Europos gyventojais, davė jiems savo kalbą, o Europos gyventojų tikresniosios kalbos užplukdytos čigoniškais dalykais, todėl atvirai vadinama indoeuropietikomis kalbomis.

Tačiau europiečių kalbos yra europiečių. Nėra principo, pagal kurį iš tų kalbų reikėtų išnaikinti visus čigoniškus požymius. Kalbų santykiai susidaro pagal kitus principus, negu rasių santykiai.

Lapiai

Lapiai jau tinkriausiai prieš šimtus metų yra buvę apibrėžti kaip sudarantys atskirą rasę.

Lapių rasės tikresnis apibrėžimas gelbėtų europiečiams nebesimaišyti su šios rasės žmonėmis. Europiečims užtenka to lapių rasės indėlio į europiečių rasę, kurį jie dėjo prieš dešimt tūkstančių metų.

Indėlis šiuo atveju ne tas, kuris gelbėdavo susidaryti mokslui, ne tas, kuris gelbėdavo susidaryti kalbai, o tas, kuris gelbėdavo susidaryti pačiai europiečių rasei.

Galima būtų turėti nuomonę, kad europiečims priimtini tie lapių rasės bruožai, kurie jau užkloti tūkstančių metų europietiška evoliucija.

Negrai

Negrai yra pirminės žmonijos rasės atstovai. Visa žmonijos evoliucija iš pradžių vyko Afrikoje, tik paskutiniuosius dešimtis tūkstančių metų - kituose regionuose.

Taigi, iki šiol negrą galima būtų apibrėžti kaip pirminio žmogaus etaloną. Visos kitos rasės atsišakojo nuo Afrikos - arba į viršų, kaip europiečiai, arba lygiagrečiai - kaip australidai ir pietvakarių azijiečiai - indoiranėnai, arba į apačią - kaip mongolidai ir lapiai.

Australidai

Australidai yra viena iš keturių klasikinių rasių, todėl šią rasę tenka apibrėžti ir kaip vieną iš dešimties rasių, dešimties rasių tvarkoje.

Australidų evoliucijos aplinkybė - labai nedidelis regionas, atsietas nuo viso pasaulio. Tačiau ir tokiomis aplinkybėmis didesnės regresijos nėra įvykę. Australidai lyg ir neturi svarbesnių atavizmų ausų apačioje ir akių vokuose, kurių turi didžiausia pasaulio rasė - mongolidai.

Šiaurės azijiečiai

Mongolidų rasė didžiausia tik dėl to, kad apima kraštus, labiausiai nutolusius nuo Europos, todėl europiečiai iki šiol nesusikirstė tos apimties į smulkesnius vienetus.

Suskirstyti reikėtų, kadangi skirtumai tarp mongolidų rasės regionų kuo didžiausi, o vienijančio akių vokų bruožo neužtenka tam, kad turėti nuomonę - mongolidų rasė neskirstytina.

Šiaip ar taip negrai ir australidai sudaro atskiras rases, kad ir yra jie labiau panašūs, negu skirtingų regionų mongolidai vieni į kitus.

Taigi, mongolidus reikėtų skirstyti į keturias rases - šiaurės ir pietų azijiečius, šiaurės ir pietų indėnus.

Šiaurės azijiečiai panašūs į europiečius, tačiau yra esminių skirtumų.

Pietų azijiečiai

Pietų azijiečiai kuo labiausiai skiriasi nuo šiaurės azijiečių. Visų pirma odos spalva.

Yra pripažinta, kad šiaurės azijiečių būdingiasuia odos spalva yra geltona, pietų azijiečių - ruda.

Šiaurės indėnai

Šiaurės Amerikos indėnai taip pat skiriasi nuo azijiečių. Kitaip galvoja, kitaip kalba, kitokie rasiniai bruožai.

Šiaurės Amerika yra netoli Azijos, todėl Šiaurės Amerikos indėnai nėra taip labai nutolę nuo azijiečių.

Pietų indėnai

Labiausiai nuo Azijos nutolusi Pietų Amerika.

Taigi, Pietų Amerikos indėnai yra tikriausiai visais požymiai - galvojimo, kalbos, rasiniais - labiausiai nuo Afrikos nutolusi rasė.

Nepriklausomybės atstatymas

Vytautas Kundrotas 2018-06-16

Nepriklausomybės atstatymas buvo politinis procesas, tačiau jis buvo įmanomas tik todėl, kad Europoje jau buvo susiklosčiusios teisinės aplinkybės, pagal kurias šis procesas buvo įmanomas įžiūrėti, kaip teisingas.

Taigi, teisinės sampratos, kurias galima būtų dėti į politikos pagrindą, nebūtinai skelbiamos, tačiau jas žinoti - nebūti vėtrunge politinių nuomonių vėjuose.

Restitucija

Restitucija yra teisinė samprata, kuri reiklauja santykius ir aplinkybes atstatyti į buvusias.

Atgavus nepriklausomybę, viskas, kas buvo Lietuvoje, atiteko Lietuvai. Toliau veikė principas, kad viskas, kas yra Lietuvoje, turi būti Lietuvos.

Konsolidacija

Atgavus nepriklausomybę, visą Lietuvoje esančius pastatus teko suvesti į vieną vienetą - konsoliduoti.

Šio proceso eigoje tikriausiai nustatoma, kas labiausiai tinka Lietuvos, kaip valstybės, reprezentaciniam rinkiniui, o kas yra tik pastatai, netinkami reprezentuoti Lietuvos kaip valstybės.

Konsolidacijos proceso paskirtis - neleisti susidaryti nuomonei, kad Lietuvoje yra ne Lietuvos dalykų.

Reparacija

Reparacijos samprata neduoda tinkamų galimybių susidaryti nuomonei - gal tokie dideli dalykai neturi atitekti valstybei vien todėl, kad ji atgavo nepriklausomybę.

Pagal šią sampratą, okupantas turėtų ne vien atiduoti buvusius užimtus dalykus, bet ir pati atitaisyti buvusias aplinkybes, atlyginti buvusiai okupuotai valstybei nuostolius, kuriuos ši turėjo, būdama okupuota.

Prie nuostolių priskiraimi ir dalykai, kurių valstybė nenuveikė, kadangi buvo okupuota.

Kontribucija

Kontribucija yra sąnaudos, kurias buvęs okupantas turi sudėti tam, kad buvusi okupuota valstybė atgautų atitinkamą lygį.

Taigi, reparacijos atveju stebima, ar nepriklausomybė ir tvarka atgauta, nepriklausomai nuo sąnaudų. Kontribucijos atveju stebima, ar sąnaudos sudėtos tinkamos, nepriklausomai nuo dalykų tomis sąnaudomis atsistatymo lygio.

Lietuvoje reparacijos ir kontribucijos sampratos įmanomos kaip esančios restitucijos ir konsolidacijos pagrinde, tačiau ne kaip sampratos, turinčios savo atskirą veikimą.

Tikriausiai reikėtų turėti nuomonę, kad tranzito laiku bet kokios, kad ir didžiausios reparacijos ir kontribucijos būtų tą pačią dieną pravalgytos. Kadangi tranzito laikai yra bet ko, kas lengvai kleidžiasi, kleidimosi laikai.

Valstybės tvarkymas

Vytautas Kundrotas 2018-06-16

Atgavus valstybės nepriklausomybę, tenka joje tvarkytis. Apgalvoti savus principus, o ne atiduoti šio proceso į kitų rankas.

Nostrifikacija

Nostrifikacija yra dalyko darymo savu procesas. Ši samprata naudojama, pripažįstant kitoje valstybėje ar kitoje tvarkoje toje pačioje valstybėje gautas žinias, kaip tinkamas ir naujesniems, saviems laikams.

Tačiau šią sampratą tikriausiai galima naudoti ir keisti pastatams, esantiems valstybėje, tačiau pastatytiems ant blogo valstybinio režimo pagrindų.

Kad nostrifikacija svarbus dalykas, įsitikinti tenka, kai pasirengiama fotografuoti vieną ar kitą miesto kampą, tačiau nepavyksta pasirinkti tinkamo, kadangi kiekvienas kampas padarytas kažkaip svetimai, neeuropietiškai

Ksenifikacija

Ksenifikacijos vardu reikėtų vadinti dalykų darymą svetimais tikriesiems valstybės gyventojams, daromą okupantų ar kitokiais panašiais atvejais.

Ksenifikuotos būna žinios, tačiau ksenifikuoti būna ir pastatai. Kad ksenifikacijos procesas vyktų greičiau, sugalvojama ksenofobijos samprata, kuria peikiami nostrifikacijos procesai.

Nuo ksenifikacijos valstybę saugo statybos įstatymai, pagal kuriuos, statydamas pastatą, statytojas turi laikytis nustatytų principų, o su planu supažindinti valdžią.

Nauji pastatai

Lietuvai atiteko per penkiasdešimt praeito šimtmečio metų Lietuvoje pastatyti sovietiniai pastatai ir per šimtą metų užpraeitą šimtmetį pastatyti caro laikų pastatai.

Visus šiuos pastatus nugriauti ir pastatyti naujus, lietuviškai nostrifikuoto stiliaus, būtų pernelyg sąnaudinga.

Tačiau svetimiausius, svarbiausiose vietose esančius pastatus tikriausiai reikėtų vis dėlto nugriauti iki gilių pamatų, ir jų vietoje pastatyti naujus.

Tokie yra buvusieji profsąjungų rūmai, tikriausiai ir rusų dramos teatras. Šie pastatai visą Lietuvos sostinę nuvaro į rusišką pakalnę.

Pertvarkyti pastatai

Tačiau svetimas žmogui yra stilius, o ne pačios pastato sienos. Todėl tam, kad žmogus savo valstybėje nebūtų kaip svetimoje, užtenka pertvarkyti svetimai pastatytų pastatų stilių.

Pertvarkyti sovietiniais laikais statytų pastatų fasadą, kad niekas neatpažintų juose sovietinio stiliaus, tikriausiai ne tokių jau didelių sąnaudų reikalaujantis darbas.

Taip pat nesudėtinga esmingai pakeisti caro laikų pastatų fasadus, kad juose neliktų nė vieno caro laikų požymio, uždedant ant pastatų vakarietišką stilių.

Nesudėtinga panaikinti ir neeuropietiškus požymius, bažnyčia, tikriausiai, būtent tuos dalykus ir darydavo beveik visus du tūkstančius metų.

Pastatų stiliai

Vytautas Kundrotas 2018-06-16

Žemyno Europoje paskutiniuosius tūkstantmečius buvo naudojamos iš esmės dvi abėcėlės, ir kartu su jomis einantys pastatų stiliai - graikų ir lotynų-italų.

Graikiškas stilius

Graikiška abėcėlė ir graikiškas pastatų stilius susidarė prieš du tūkstančius metų. Jis klostėsi ant Olimpo kalno legendų pagrindo.

Graikiškas pastatų stilius šiek tiek siejasi su Turkijos stiliumi, kadangi senais laikais dalis Turkijos buvo Graikijos valstybės sudėtyje, be to, turkai yra buvę užėmę Graikiją.

Itališkas stilius

Lotyniška abėcėlė susidarė būsimojoje Italijoje tikriausiai kiek vėlesniais laikais. Tikriausiai vėlesniais laikais klostėsi ir Itališkas pastatų stilius.

Lotyniškas pastatų stilius šiek tiek siejasi su Izraelio stiliumi, kadangi tais laikais Izraelis buvo būsimosios Italijos sudėtyje, o vėliau Vatikanas Italijoje buvo kaip ir atstovybė Izraelyje vykusių įvykių.

Taigi, itališkajame stiliuje labiau pastebimi ne Olimpo kalno, o ašarų pakalnės motyvai.

Graikiškas Vakarams

Būtų buvę labai teisinga, kai graikiškas statybos stilius būtų atitekęs Europos Vakarams. Kadangi būtent Vakaruose Europa europietiškiausia.

Tačiau tik nedidelė graikiško pastatų stiliaus dalis atiteko Europos Vakarams.

Itališkas Rytams

Itališkas stilius, kaip blogesnis, labiau pakalnėje esantis, vėlesnis, lyg ir turėjo atitekti Europos Rytams.

Rytams atiteko nedidelė itališko pastatų stiliaus dalis.

Graikiškas Rytams

Taigi, graikiška abėcėlė ir pastatų stilius atiteko Europos Rytams. Šiaip ar taip Graikija yra labiau rytuose, negu Italija.

Tačiau ant olimpinių aukštybių buvo uždėtas turkiškas galvos apdangalas, kuris iki šiol neneuimtas nuo cerkvių.

Rusai kaip į labiau europietį žiūri į tamsiaplaukį žmogų, o į šviesiaplaukį - kaip į turką, ar visai šiaurės azijietį.

Itališkas Vakarams

Lotyniška abėcėlė ir pastatų stilius atiteko Europos Vakarams.

Kartu su ašarų pakalnės samprata ir kryžiumi, ant kurio italai prikaldavo Izraelio gyventojus, neužmiršdami ir Jėzaus Kristaus.

Europos Vakaruose kaip į labiau europietį žiūrima į šviesesnį žmogų, kadangi italas šiaip ar taip šviesesnis, negu graikas. Į tamsiaplaukį šiame regione žiūrima įtariai - kaip į neeuropietį, žydą.

Atnaujintas miestas

Vytautas Kundrotas 2018-06-11

Miestą atnaujinti galima greitai, svarbu naujinti labiausiai pasenusius dalykus.

Naujas prospektas

Vietoj geležinkelio stoties, bėgių iki jos ir po jos, nutiesus naują prospektą, panašų į jau esamą Konstitucijos prospektą, miestas atnaujėtų neatpažįstamai.

Bėgių išardymo sąnaudas bent jau dalimi padengtų stotyje esančių gal dešimčių bėgių linijų metalo laužas.

Stočių rajonas

Miesto stočių rajonui tinkama vieta - prie aerouosto. Tada žmogus, nuvykęs į stotį, pasirinktų patogiausią transportą - oro, autobusų ar geležinkelio.

Tikriausiai nebūtų per brangu pastatyti didelę autobusų stotį ir, kaip atgyvenančiam transportui, nedidelę geležinkelio stotį, iki kurios nutiesti gal kokias dvi geležinkelio linijas.

Visuose didžiausiuose miestuose - Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje - pastatytos, ar bent atnaujintos autobusų stotys. Gal be reikalo. Kadangi visų šių miestų priemiesčiuose vieną prie kitos gal reikėjo statyti autobusų ir geležinkelių stotis.

Bėgių keitimas

Jau seniai turėjo būti nutiesti bėgiai iki Varšuvos to pločio, kurio jie į Vakarų Europą eina nuo Varšuvos. Tuo nedideliu pokyčiu geležinkelis būtų padarytas vakarietišku vietoj carinio.

Keturguba siena tarp Lietuvos ir Rusijos sudaryta, tačiau carinis bėgio plotis tebėra pasiglemžęs Lietuvą į Rusijos sudėtį.

Taigi, ir bėgių po Lietuvą plotį reikėtų keisti į vakarietišką.

Keturguba siena

Siena tarp Lietuvos ir Rusijos keturguba, kadangi ją saugo Lietuva, Europos Sąjunga, NATO - iš Lietuvos pusės, ir pati Rusija - iš kitos pusės.

Gravitacinės bangos

Vytautas Kundrotas 2018-06-11

Gravitacinės bangos aptiktos tik šiame šimtmetyje. Kitos trys fundamentalios jėgos buvo nustatytos seniau.

Tačiau jau iki gravitacijos bangų aptikimo buvo galima apibrėžti jų dėsnius. Svarbesnieji yra keturi dėsniai.

Gravitaciją įveikia kitos jėgos

Pirmasis dėsnis yra "Gravitacinę jėgą gali įveikti kitos jėgos". Jau seniai apskaičiuota, kokio stiprumo turi būti jėga tam, kad įveikti vienos ar kitos planetos trauką, ir nuo tos planetos nuskristi į tarpplanetinę erdvę.

Gravitaciją įveikia kita gravitacija

Antrasis dėsnis yra "Gravitacinę jėga gali įveikti kita gravitacijos jėga". Pagal šį dėsnį, kosminis laivas, patekęs tarp dviejų planetų, patenka į kitos planetos gravitacinę jėgą, kuri įveikia pirmosios planetos gravitacinę jėgą.

Antigravitacijos nėra

Trečias dėsnis "Antigravitacijos nėra" tikriausiai svarbiausias, kadangi šio dėsnio nežinant, bereikalingai galvojama, kad pati gravitacija gal turi savybę įveikti pati save. Arba, kad gravitacinę jėgą galima panaikinti kaip gravitacinę jėgą pačią savaime.

Gravitacijos jėga

Ketvirtas dėsnis "Gravitacija yra traukos jėga" buvo nustatytas visų pirma. Veikiamas šios jėgos, žmogus nenupučiamas nuo Žemės pačios stipriausios audros.

Nauja Saulė

Vytautas Kundrotas 2018-05-20

Nustatyta, kad po ilgų milijardų metų Saulėje degantis kuras sudegs, ir Saulė užges. Tačiau žmogui panikuoti nereikėtų. Ne dėl to, kad įvykis įvyks negreit, o dėl to, kad jis žmogui bus nesvarbus.

Nustatyta, kad Saulės kuras yra vandenilis. Jo degimo greitis jau seniai nustatytas Žemėje, pamatavus, kokiu greičiu sudega tam tikras jo kiekis.

Išeitis nesudėtinga

Iki to laiko žmogus jau bus pasirinkęs netoliese esančią žvaigždę, surinkęs kosminį laivą, ir nuskridęs į žmogui visai tinkamą planetą, skrendančią apie tą žvaigždę. Šiaip ar taip ir Saulė yra niekas kitas, tik žvaigždė.

Kad žmogus tikrai nuskris ir iki žvaigždžių, įsitikinti nesudėtinga pagal tuos laimėjimus, kurie yra įvykę per paskutinius penkiasdešimt metų, kai žmogus pradėjo labai lengvai pakilti nuo Žemės paviršiaus šimtą kilometrų. Tam tinka tik kosminiai laivai, kiti aviacijos įrenginiai šio aukščio nepasiekia.

Neįmanoma neįgyvendinti

Jau nustatyti nuotoliai iki netoliese esančių žvaigždžių, nustatyta, kad apie žvaigždes skraido planetos, visai tinkamos žmogui gyventi. Žinant kosminio laivo skridimo greitį, visai nesudėtinga apskaičiuoti, kiek žmogaus kartų žmogus turėtų gyventi kosminiame laive, kol nuskris iki tinkamos planetos.

Pasirengti skristi į žvaigždes žmogus laiko turi tiek, kiek reikia. Įtikintų skaičiai, dešimt kartų didesni vienas už kitą - penkiasdešimt, penki šimtai, penki tūkstančiai, penkiasdešimt tūkstančių, penki šimtai tūkstančių, penki milijonai metų į ateitį. Bet ir šiuo visai dideliu skaičiu pasirengimo laikas nesibaigia.

Pasaulio valstybės

Vytautas Kundrotas 2017-09-16

Tikriausiai nebūtina susipažinti su visomis pasaulio valstybėmis. Todėl tenka sugalvoti principus, pagal kuriuos valstybės pasirinktinos susipažinti.

Po devyniasdešimtųjų metų Lietuva gali turėti savo Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių.

Iki šiol tik devyni žmonės iš skirtingų valstybių yra buvę arba yra Generaliniai Sekretoriai. Taigi, patogu apžvelgti būtent šias valstybes.

Lietuva

Lietuva yra pačiame pasaulio centre

Tačiau gal patogiausia pradėti nuo Lietuvos. Kadangi ji yra iš esmės pasaulio centras.

Centras, apie kurį sparčiausiai vyko žmonijos evoliucija į baltą žmogų.

To užtenka, kad pasaulis susidomėtų žmogaus iš Lietuvos galimybėmis būti Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi.

Norvegija

Pats pirmasis Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius buvo iš Norvegijos. Ši valstybė yra gal šiauriausia žemyno Europos valstybė.

Gal tik Norvegijai būdingas bruožas yra fiordai, jais Norvegija patenka į sąrašus valstybių, kuriose yra pasaulio stebuklų. Nuo fiordo beveik kaip ir matyti visas pasaulis.

Kaip tenka pastebėti, kad ir turėjo Jungtinės Tautos paskirtį būti prieš Vokietiją, tačiau neatsisakė nei nordizmo, nei europocentrizmo, kadangi išrinko vadovą, kuris labiausiai būtent šiuos kriterijus atitinka.

Švedija

Antrasis Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius buvo iš Švedijos. Valstybės, kuri yra prie pat Norvegijos, taigi, taip pat nordiška ir europietiška.

Jau tada Švedija pasauliui buvo žinoma dėl pasaulinės premijos, kuri būdavo duodama už didžiausius laimėjimus moksle.

Taigi, turėjo pasiteisinti ir švedas - Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

Austrija

Austrija yra trečioji Europos valstybė, kurios atstovas buvo išrinktas Generaliniu Sekretoriumi.

Gal dėl to, kad ši valstybė nuo senų laikų žinoma žemyno Europai. Kaip turėjusi kuo plačiausią geografiją ir į visai senus laikus nueinančią istoriją.

Jungtinės Tautos vis dėlto nelabai buvo prieš Vokietiją, kadangi rinko Generaliniu Sekretoriumi ir žmogų iš valstybės, iš kurios buvo kilęs pats Vokietijos fiureris.

Portugalija

Šių dienų Generalinis sekretorius yra iš Portugalijos. Tai ketvirtoji žemyno Europos valstybė, turėjusi savo atstovą Jungtinių Tautų vadovu.

Portugalija pasauliui žinoma dėl to, kad yra Afrikoje ir Amerikoje valstybių, kuriose iki šiol kalbama portugališkai.

Šis požymis ne visai teigiamas, kadangi žymi dalyką, prieš kurį Jungtinės Tautos kovoja. Valstybių nepriklausomybė nuo Portugalijos ne taip labai seniai buvo svarbi tema.

Egiptas

Jungtinių Tautų Generaliniu Sekretoriumi yra buvęs išrinktas ir egiptietis, žmogus iš Afrikos. Ši aplinkybė kuo labiausiai pateisinama, kadangi Egipto istorija yra viena svarbiausių ir seniausių visame pasaulyje.

Tikriausiai buvo turima nuomonė, kad tokios svarbios valstybės atstovas turėtų įžiūrėti pasaulio problemas gal labiau, negu kiti.

Kad žmogus iš valstybės su svarbiausiu pasaulio stebuklu - piramidėmis, prie naujų pasaulio stebuklų sudarymo turėtų prisidėti pagal tikimybę didesnę, negu kiti.

Gana

Kitas Generalinis Sekretorius iš Afrikos buvo žmogus iš Ganos valstybės. Valstybės, kuo turtingiausios deimantais ir auksu.

Ne šiaip senais laikais valstybė turėjo Aukso Kranto vardą, ir tuo buvo išgarsėjusi tarp pasaulio turtingesnių žmonių.

Juodaodis Generalinis Sekretorius visai pateisino Jungtinių Tautų principą, pagal kurį visi žmonės lygūs.

Mianmaras

Mianmaras yra Azijos valstybė, kuri taip pat turėjo savo atstovą Generalinį sekretorių.

Ši valstybė kuo labiausiai žinoma pasaulio stebuklais. Todėl susidaro nuomonė, kad valstybė turi turėti savo stebuklų ar laimėjimų tam, kad atstovas taptų Generaliniu Sekretoriumi.

Mianmaro stebuklai - šventovės, kurios buvo statomos gal du kartus vėliau, negu bažnyčios Europoje, tačiau pastatytos labai gražiai. Kaip, tikriausiai, nė vienoje kitoje Azijos valstybėje.

Korėja

Jungtinių Tautų generaliniais Sekretoriais yra buvę tik du žmonės iš Azijos. Kaip ir iš Afrikos.

Antrasis buvo iš Korėjos, tiksliau, iš Pietų Korėjos. Valstybė garsėja šioms dienoms būdingais pasauliniais laimėjimais - elektronika ir automobiliais.

Vėlgi tas pats reikalavimo atstovo valstybei principas - arba laimėjimai, arba stebuklai, šių dienų, arba praeities.

Peru

Vienintelis Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius atstovas iš Šiaurės arba Pietų Amerikos buvo Peru valstybės atstovas.

Pietų Amerikoje esanti valstybė taip pat turi savo stebuklą - senais laikais indėnų statytą miestą aukštai kalnuose. Taigi, vietovės aukštis yra ne paskutinis dalykas tam, kad laimėti pasaulinius rinkimus.

Nė vieno Generalinio Sekretoriaus nėra buvę iš Šiaurės Amerikos, tačiau čia yra svarbiausia Jungtinių Tautų būstinė.

Architektūros stiliai

Vytautas Kundrotas 2017-09-10

Architektūros stiliai pasaulio regionuose susidarė pagal gyventojų mentalitetą. Dėl to susidarė visai neblogas sutarimas.

Veikia dėsnis: savas regiono stilius patogus savam regionui, o svetimo stiliaus nereikia. Kad ir galima būtų statyti pagal jį.

Kiti taip pat stato pagal savo mentalitetą, todėl svetimo stiliaus ir jiems nereikia.

Europos stilius

Europos stiliaus svarbi sudėtinė dalis yra keturkampė siena, kuri daroma aukštesnė, negu sienos plotis.

Ant vienos platesnės sienos būna statoma siauresnė siena.

Taigi, ir sudėtinės dalies pobūdis vertikalus, ir krovimas vienos sudėtinės dalies ant kitos taip pat vertikalus.

Indijos stilius

Pavertę ant šono tokį europietišką pastatą, turėtume pastatą indišką.

Prie plačios sienos statoma kita plati siena.

Ir sudėtinė dalis horizontali, ir sienų sudėjimas taip pat horizontalus - viena prie kitos.

Kinijos stilius

Kinietiški pastatai statomi dar kitaip.

Siena labiau plati, negu aukšta. Tačiau tos sienos kraunamos viena ant kitos - vertikaliai.

Kinietišką pastatą pavertus ant šono, gautųsi amerikietiškas dangoraižis.

Amerikos stilius

Taigi, kadangi trys formalios galimybės kombinuoti vertikalumą ir horizontalumą buvo išsemtos, amerikiečiai panaudojo ketvirtą.

Aukšta siena plojama horizontaliai viena prie kitos, ir gaunamas visai gražus sluoksniuotas pastatas.

Siena, kaip sudėtinė dalis aukštesnė, negu platesnė, tačiau sienų klojimas vienos prie kitos - horizontalus.