Vakaro valanda

Kiekvienas žmogus stovi ant savo paties minčių viršūnės

Vytauto Kundroto tinklapis

Lietuvių tapatumas

Vytautas Kundrotas 2019-04-05

Tapatumas yra žmogaus savybė. Tik žmogus turi tapatumo sampratą, kurios evoliucijos pradžia iki šiol nenustatyta. Visų pirma dėl to, kad neturima tinkamų apibrėžimų, kuriuos tektų naudoti tam, kad žinoti, ką nustatinėti.

Lietuvių tapatumas yra labai svarbi samprata, ir pati savaime, ir dėl to, kad ilgai buvo spaudžiama istorinių aplinkybių. Todėl ją aptarti tenka pagal skirtingus kontekstus.

Tapatumo samprata aptartina ir pagal jos pačios kaip sampratos aplinkybes, ir pagal tikrovę, kuri sampratą atitinka.

Iš viršaus įžiūrimas

Dėsninga, kad dalykas labiau įžiūrimas, kai požiūrio vieta viršuje. Dėl to patogu nustatyti tą viršų, ir panaudoti tam, kad tinkamai apžvelgti dalyką.

Lietuvai tenka atgauti viršutinę požiūrio vietą. Įveikus minties inerciją, jos perkrautumą šalutiniais dalykais, revanšistines visuomenines jėgas.

Iš apačios įžiūrimas

Tačiau dalykas būna įžiūrimas ir iš apačios. Žmogus mato savo didingumą tada, kai istorinės aplinkybės jį numeta į apačią. Taip pat, kad ir apačioje būdamas, mato ir kitų didingumą tada, kai tie kiti pateko į pasaulio, regiono ar šiaip visuomenės apačią.

Iš viršaus neįžiūrimas

Tačiau veikia ir žmogaus žemesniųjų būdo bruožų dėsnis, pagal kurį žmogus, nepelnytai patekęs į aplinkybių viršų, niekaip neįžiūri jo valdžioje esančių žmonių tapatumo.

Todėl tenka naudotis tikrovės pažinimo principu, kuriuo nustatomas aplinkybių tikrumas. O ne užgaidų principu, kuriuo tveriamasi už nepelnytai užimtos vietos atbrailų.

Iš apačios neįžiūrimas

Blogai, kai lietuvių tautos didingumas neįžiūrimas iš apačios. Blogai, kad Lietuva neįžiūrėdavo savo tapatumo, būdama istorinių komplikacijų apačioje, blogai, kai kiti, būdami tikrovės aplinkybių apačioje, neįžiūri lietuvių tautos didingumo.

Kalba

Patikimas lietuvių tapatumo pamatas yra lietuvių kalba. Tapatumą stiprina šios kalbos savybės, pagal kurias ji patenka į europietiškų kalbų vidurį. Nustatyta, kad lietuvių kalba yra gal seniausia europiečių kalba. Kadangi labiausiai panaši į sanskrito, kuri naudojama europietiškų kalbų europietiškumui nustatyti.

Kad kalba tinka naudoti tapatumo pamatui, įsitikinti tenka, panaudojant faktą, kad būtent kalba skiria žmogų nuo kitų gyvūnų. Taigi, kalbos pamatas yra platus, visuotinis visos žmonijos pamatas.

Lietuvoje valstybinė kalba vienintelė - lietuvių. Tačiau Europoje yra valstybių, kurios turi po dvi valstybines kalbas, tačiau nė viena nėra tautinė tos valstybės kalba. Šveicarijoje kalbama vokiečių ir prancūzų kalbomis, tačiau šveicarų kalbos nėra visai.

Tauta

Lietuva yra tautinė valstybė, jos gyventojai - lietuviai. Visais istoriniais laikais lietuviai buvo lietuviai. Nėra jokių esminių pasikeitimų, dėl kurių žmonės pradeda turėti vienokį tautybės vardą, tačiau patys būti visai kitokie.

Europoje yra tautų, kurios susideda iš keturių tautybių, tačiau nė viena nėra tikroji valstybės tautybė. Prancūzija sudaryta iš keturių šių laikų tautybių žmonių - vokiečių, anglų, italų ir portugalų. Tikriausieji prancūzai yra tie, kurie portugališki. Tačiau Prancūzijoje nėra nė vieno tikro prancūzo.

Nustatyta, kad lietuviai yra europiečiai. Kaip ir lietuvių kalba yra europietiška. Vėlgi šią aplinkybę turi ne kiekviena Europos tauta - yra tokių, kurios kalba europietiškai, tačiau gyventojai ne europiečiai. Bulgarai, kuriuos Jonas Basanavičius klaidingai gretino su lietuviais, kalba europietiška kalba, tačiau patys yra ne europiečiai.

Istorija

Lietuvos istorija kuo didingiausia. Prieš pusę tūkstančio metų ji buvo didžiausia visoje Europoje valstybė. Vadinama Lietuvos vardu, kurio pati niekuomet neatsisakydavo, o kai neturėdavo, tai tik dėl to, kad šis vardas būdavo atimtas. Didžiausios Europoje valstybės aplinkybės Lietuva nepanaudojo tam, kad susidaryti tinkamą lygį, kuriuo tas didingumas būtų išsaugotas ilgesniems laikams.

Europoje vėlgi yra valstybių, kurių istorija visai menka, skirtingai negu pati valstybė. Vokietija savo vardą naudoja gal tik koks šimtas metų. Kitais laikais vadinosi bet kaip, tik ne savo vardu. Vadinosi ir lietuviškai - Prūsijos vardu, vadinosi ir itališkai - Romos imperijos vardu. Turėjo kuo patogiausias istorines galimybes, tačiau neturėjo tapatumo sampratos, neturėjo žmogaus, kuris vokiečių regionus susietų po vienu Vokietijos vardu.

Šiuo atveju tinka Lietuvą gretinti su pačiomis Jungtinėmis Valstijomis. Kadangi šių istorija yra tik apie penki šimtai metų. Amerikiečiai turi ne indėnišką kalbą, ne indėnišką tautą, ne indėnišką istoriją, tačiau teritorija indėniška.

Teritorija

Didžioji lietuvių dalis visais istoriniais laikais gyveno savo žemėse - Lietuvoje. Todėl Lietuva tapati ir pagal šią savybę. Lietuviai yra europiečiai ir gyvena Europoje. Be visa kita, pačiame Europos centre. Tik šios savybės pernelyg naudoti netenka, kadangi požymis ginčytinas, skirtingais būdais nustatinėjant, Europos centras nustatomas vis kitoje vietoje. Tačiau šio požymio nenaudoti taip pat negalima, kadangi jį stiprina kitos lietuvių tapatumo aplinkybės, tuo pačiu stiprėdamos pačios.

Europoje yra tautų, kurios gyvena ne savo žemėse. Lyg ir yra duomenų, kad ir rusai turėtų gyventi kažkur prie Berlyno, o Maskva pastatyta visai ne rusų žemėse. Be visa kita, rusai yra visai prie pat lietuvių ir pagal vardą: rusai, prūsai, o prūsai - beveik lietuviai.

Tačiau svarbesnis dalykas, kad Europoje gyvena ilgas sąrašas neeuropietiškų tautų. Vengrai, estai, suomiai, karelai, bulgarai, totoriai, baškirai. Vis dėlto ir Europos apibrėžimas sienomis ne visai tikras, kadangi panaudotas ne tautinis, o geografinis požymis - Uralo kalnai.

Sąmonė ir kompiuteris

Vytautas Kundrotas 2019-04-02

Žmogaus sąmonė ir kompiuteris veikia pertvarkydami informaciją. Tačiau sąmonė ją pertvarko žymiai sudėtingiau, kompiuteris iki šiol įveikia tik nedidelę dalį dalykų, kuriuos lengvai tvarko sąmonė.

Ir sąmonę, ir kompiuterį informaciniu požiūriu įmanoma apibrėžti kaip informacijos atpažinimo įrenginį. Ir vienu ir kitu atveju informacinis įrenginys suskirstytas į atskirus sluoksnius, kurie atpažįsta tik savo dalykus, ir niekaip neatpažįsta ne savų dalykų.

Gretinimas darosi visiškai įtikinamas, kai atpažįstamasis dalykas yra spalvos. Žmogus trimis sluoksniais skiria tris spalvas, jas atpažinti pritaikyti ir kompiuterio trys sluoksniai. Tuose sluoksniuose atpažintų spalvų derinys sudaro sudėtinę spalvą. Nei žmogaus sąmonė, nei kompiuterio ekranas neturi duomenų, kad sudėtinė spalva sudaryta iš trijų spalvų.

Sąmonė

Visai įmanoma modeliuoti sąmonę sluoksniais. Tada tuose sluoksniuose siekti įrengti tikrovės dalykų atpažinimo įrenginius.

Minties atpažinimas

Įmanoma modeliuoti minties atpažinimo įrenginį. Juo mintis atpažįstama kaip ta pati ir tada, kai pasakyta skirtingais žodžiais. Žmogaus protas ir veikia būtent taip. Iš jo nereikalaujama, kad mintis būtų pasakyta tik tam tikrais žodžiais.

Protai skiriasi pagal galimybes atpažinti kaip tą patį dalyką, kai jis pasakytas skirtingais žodžiais. Ir pasakyti vieną ir tą pačią mintį kuo skirtingiausiais būdais.

Tačiau svarbiausia, kad protų sluoksniai, kurie atpažįsta mintį, labai skirtingi. Vieni žmonės naudoja vienokius, kiti - kitokius. Protų visuomenę sudaro žmonės, kurie vieni su kitais susikalba, naudodami protą, kad ir skirtingai tas protas veikia.

Kalbos atpažinimas

Modeliuojant kalbos atpažinimo įrenginį, tenka sudaryti žodyną, pagal kurį kalba būtų atpažįstama, ir ją kalbama. Tačiau ne vien žodynas svarbu, kadangi žodžiai dėstomi tam tikra tvarka, kurią tenka atpažinti, ir ją naudoti kalbant.

Vėlgi protai skiriasi pagal žodyno apimtį ir pagal būdų tuos žodžius dėstyti apimtį.

Kalboje atpažįstami kiti sluoksniai, gavę joje vietos, tie kiti sluoksniai ir naudojami tada, kai kalbama. Šiuo atveju siekiama neiti į kraštutinumus - nei pernelyg tie sąmonės sluoksniai nuo kalbos atskiriami, kad į kalbą neitų, nei pernelyg žmogaus sąmonės individuali veikla į kalbą turi patekti.

Ekonomikos atpažinimas

Sąmonės modelyje patogu naudoti ekonomiškumo atpažinimo sluoksnį. Vienas ir tas pats dalykas gali būti ekonomiškas, gali būti ir neekonomiškas. Ekonomiškumas šiuo atveju yra galios ir sąnaudų santykis. Kai atpažinimo ir veikimo galia didelė, sąnaudas tam pačiam informaciniam dalykui informaciškai įveikti tenka sunaudoti nedideles, o kai galia nedidelė, sąnaudos didelės. Galios ir veiklos santykis vadinamas ir efektyvumo vardu.

Ekonomiškumo vardai naudojami kuo skirtingiausi, sutinkamai su informacijos ir veiklos pobūdžiu. Naudojami ir jau apibūdintieji - galia, funkcionalumas, kad ir yra jie skirtingai santykiuose su ekonomijos samprata.

Elementų atpažinimas

Elementariausias yra elementų atpažinimo sluoksnis. Sąmonei labiausiai būdingi keturi naujausi sluoksniai: kalbos garsyno atpažinimo - klausos, kalbos garsyno veikimo - kalbėjimo, abėcėlės atpažinimo - skaitymo, ir abėcėlės veikimo - rašymo.

Atpažinimo atveju, garsyno ar abėcėlės atpažinimo sluoksnius praėjusi informacija patenka į kitus sąmonės sluoksnius, kuriuose atitinkamai tvarkoma, o sutvarkyta, naudojama žmogaus veikloje.

Elementarūs yra ir sluokniai, kurie atpažįsta ar naudoja spalvas. Elementariais sluoksniais atpažįstamos sudėtingos tikrovės elementarios sudėtinės dalys. Pro platų spalvų langą atpažinta tikrovė duoda sąmonei labiau tinkamą tikrovės paveikslą, tokios sąmonės piešiamas tikrovės paveikslas naudoja didesnę galią, negu tada, kai naudojamas tik balta ir juoda spalva, kuri atitinka šviesos ir tamsos atpažinimo sluoksnius.

Kompiuteris

Sudėtingiausia būtų suprogramuoti kompiuterį atpažinti žmogaus mintį ir ekonomiškumą. Tačiau sudėtinga suprogramuoti ir kalboje esančios informacijos pertvarkymo procesus. Iki šiol kompiuteris atpažįsta tik kai kuriuos dalykus, esančius žmogaus sąmonėje kaip elementų atpažinimo sluoksnių dalykai.

Kompiuteris yra įveikęs tik labai nedidelę dalį žmogaus sąmonės veiklos. Labiausiai - rašto ir spalvų atpažinimo ir tvarkymo.

Rašto atpažinimas

Kompiuteris labai atpažįsta žmogaus raštą. Klaviatūra parašytas žodis tuoj pat patenka į kompiuterio ekraną. Jis gali būti įrašytas į kompiuterio atmintį. Tačiau jis gali būti ir pertvarkomas - keičiamas sinonimais, verčiamas į kitą kalbą. Tam užtenka tam tikros programos, kuri veikia be žmogaus sąmonės, o jos kompiuteris iki šiol neturi, ir neturės iki tolimos ateities.

Kompiuteris nedaro dalykų, kuriems prireiktų labai sudėtingų informacijos pertvarkymo sluoksnių, kuriuos žmogaus sąmonė turi, tačiau kompiuteris neturi.

Kompiuteris iki šiol tinkamai neatpažįsta žmogaus kalbos. Kitaip tariant, iki šiol nesuprogramuota, kaip kompiuteris galėtų būti mašininku, kuris padiktuotą kalbą tuoj pat užrašytų raštu. Pernelyg didelį skaičių informacijos pertvarkymo sluoksnių tektų suprogramuoti.

Spalvų atpažinimas

Kompiuteris taip pat labai atpažįsta spalvas. Į kompiuterį patekęs atvaizdas tuoj pat išsluoksniuojamas į žmogui matomas spalvas, ir patenka į kompiuterio ekraną.

Tačiau spalvas kompiuteryje galima pertvarkyti ir kita tvarka, negu jas pertvarko žmogus. Svarbu, kad spalvos, kurias kompiuteris sudaro, būtų tos pačios, kurios į kompiuterį pateko. Tačiau kompiuterio veikimo pamate yra spalvų pertvarkymas taip pat, kaip pertvarko žmogus, naudodamas tris spalvas - mėlyną, žalą ir raudoną. Kompiuteris gali naudoti kitas tris spalvas - violetinę, mėlynai-žalią ir geltoną.

Kompiuteris neatpažįsta dalykų, kuriuos būtų galima pavadinti atpažinimo ekonomiškumu. Atpažinti žmogaus veidą kaip svarbesnį, negu kiti tame pačiame atvaizde esantys dalykai, būtų ekonomiška, tačiau tą ekonomiką suprogramuoti kompiuteriui labai sudėtinga. Žmogaus sąmonėje esantys sluoksniai žmogaus veidą kaip svarbesnį atpažįsta akimirksniu.

Ekonomiškas fotoaparatas

Vytautas Kundrotas 2019-03-02

Šių laikų fotoaparatai gaminami kuo labiausiai apgalvotai, tačiau viena aplinkybė - labai neapgalvota. Fotografas turėtų naudoti abi akis, kitaip viena iš jų pradeda gesti.

Labai svarbu, kad dviakį fotoaparatą įmanoma gaminti labai ekonomiškesnį, negu vienakį.

Dviakystė

Taigi, fotoaparato dviakystė turėtų būti svarbiausias principas fotoaparatui gaminti. Iki šiol jis nepadėtas į pamatą, ir gaminami fotoaparatai neatitinka fotografo akių sveikatos saugos principo, tuo pačiu neatitikdami ir paties fotoaparato ekonomiškumo principo, kadangi vienakį fotoaparatą pagaminti brangiau. Fotografas turi pirkti būsimą akių nesveikatą už didesnę kainą, negu kad pirktų sveikatą.

Ekrano vaizdas

Taigi, fotoaparatas, kuris atlaiko akių sveikatos ir gamybos ekonomiškumo reikalavimus, yra fotoaparatas su dideliu ekranu, tačiau be vaizdo ieškiklio. Vaizdo ieškiklio visiškai nereikia dėl to, kad fotografas vis dėlto įjunktų į jį, užmiršdamas, kad per vaizdo ieškiklį žiūrėti nereikia, kad ir yra jis įtaisytas į fotoaparatą.

Stereoskopinis vaizdas

Akis saugoti galima būtų, darant fotoaparate du vaizdo ieškiklius, kiekvienai akiai po vieną. Fotoaparatas būtų panašus į žiūronus. Tokie fotografuojantys žiūronai jau gaminami, tačiau jie skirti paukščių ir kitų gyvūnų žvalgybos profesionalams, o ne fotografams profesionalams.

Vienakystė

Taigi, fotografams profesionalams iki šiol gaminami vienakiai fotoaparatai. Blogi akims, ir brangūs, neekonomiški.

Elektroninis vaizdas

Lyg ir ekonomiškesni fotoaparatai su elektroniniu vaizdo ieškikliu. Kadangi tada nebereikia veidrodinės mechanikos, kuri panaši į sunkiosios mechanikos įrenginį, o ne į šiuolaikinį elektroninį. Tačiau jie vienakiai.

Veidrodinis vaizdas

Blogiausi fotoaparatai veidrodiniai. Vienakiai ir su sunkiąja mechanika. Kuo profesionalesnis fotografas, tuo labiau turi tokius pirkti, kadangi būtent į juos sudedamos visos naujovės.

O patogiau gaminti fotoaparatus su dideliu ekranu, į kurį žiūrima abiem akimis, ir be vaizdo ieškiklio, be veidrodžio.

Naujas kultūrinis amžius

Vytautas Kundrotas 2019-02-23

Ledinės lempos sudaro pamatą naujam kultūriniam amžiui Europos kraštuose, visų pirma šiaurėje. Nebeprireiks langų. Patalpas apšvies ledinė šviesa, todėl dienos šviesa pasislėps, tačiau patalpos bus šiltos. Susidarys kuo didžiausia energetinė ekonomija. Yra skirtumas, ar kuro pastatui šildyti tenka sunaudoti tą kiekį, kuris iki šiol sunaudojamas, ar tik pusę jo, turint nuomonę, kad pastatas be langų ekonomiškesnis du kartus.

Nebelikus langų, bus pastebėta, kad ir stogas, iki šiol buvęs būdingas Europai, kadangi panašus į joje augančią eglę, yra neekonomiškas. Todėl stogai bus plokšti.

Gotika

Tada bus pastebėta, kad tokia architektūra Europai ir Lietuvai buvo būdinga prieš penkis šimtus metų. Gotikinis stilius turėtų vėl ateiti kaip architektūrinis pastatų stilizavimo būdas. Šiaip ar taip, gotika - stilius, kai langai buvo arba nedideli, arba jų visai nebuvo.

Belangės sienos buvo dekoruojamos reljefiniais elementais. Teks prisiminti jų pavadinimus, atmainas, sugalvoti naujų ir vienų, ir kitų.

Be to, sienos bus padengiamos ir stiklu, kuris šiuo atveju patogus kaip sienų dekoravimo būdas, o ne kaip langai. Stiklas labai lygus, beveik visai negenda nuo oro pokyčių, skirtingai negu keramika, esanti pagal savybes ne taip jau toli nuo stiklo.

Tačiau ir tada pastatų stilius vadintinas neogotikos vardu, kadangi panašus.

Stogo plokštuma

Teks pagalvoti apie stogo plokštumos nuolydžio darymo būdus. Keturpusis, dvipusis ar vienpusis, su parapetais, ar be jų, matomais parapetų jungimais prie sienos, ar be jų.

Galimas dalykas, teks pagalvoti apie reljefinius elementus ant stogo plokštumos, kad stogai būtų gražūs dronams.

Sienų reljefas

Teks pagalvoti apie sienų reljefą - vertikalius ir horizontalius iškilimus, vertikalius ir horizontalius įdubimus sienoje. Pagalvoti apie jų dydį ir skaičių laiptelių, kuriais iškilimas ar įdubimas sudarytas. Būdami apgalvoti pagal dekoracijų naudojimą, pastatai turėtų būti labai gražūs.

Tiesios upės

Vytautas Kundrotas 2019-02-17

Naujieji miestai turi tiesias gatves. Jomis patogiau susisiekti, kadangi tiesi linija trumpesnė, negu lenkta. Netenka turėti nuomonės, kad lenkta gatvė gražesnė.

Ateityje miestuose upės taip pat bus pagal galimybes tiesesnės. Upių tiesinimo tema, ne per vėlai susidariusi, saugo nuo didelių nuostolių, kai upes tiesinti reikės, sąnaudomis gal ir nedidelėmis, tačiau su nuostoliais dideliais, griaunant brangius statinius, vandens tiekimą, komunikacijas.

Šiais laikais nauji miestai statomi atokiai nuo upių. Laikai, kai upės saugojo gyvenvietes nuo užpuolikų, seniai pasibaigė - upė mietui iš esmės nereikalinga.

Kraštovaizdis

Miesto su tiesiomis upėmis kraštovaizdis gražesnis, kaip ir miesto tiesiomis gatvėmis.

Tiltai

Išteisintos upės trumpesnės, todėl dalies tiltų nebereikia. Kiekvienas tiltas yra miestui nereikalingas gremėzdas.

Susisiekimas

Kai upės tiesios, transportui netenka sukti vingių tam, kad patekti į upės lanką.

Plotas

Ištiesintos upės duoda miestui didesnį plotą. O jis miestuose labai brangus. Kuo didesnis miestas, tuo brangesnis kvadratinis metras jame.

Vilniaus upės

Vilniuje galima būtų galvoti apie Neries tiesinimą ties Vingio parku. Visai gražu būtų, kai Vingio parkas patektų į kitą Neries pusę. Panašus dalykas prieš šimtus metų įvyko su Gedimino kalnu - jis buvo vienoje Vilnelės pusėje, šiandien yra kitoje.

Tiesinti Nerį tikriausiai teks ir toliau, už Vingio parko, tik, galimas dalykas, po tam tikro laiko. Todėl tiesinimas ties Vingio parku turėtų vykti, atsižvelgus į tolimesnį tiesinimą.

Reikėtų pagalvoti apie galimybes tiesinti Vilnelės upę ties pirmuoju lanku, esančiu prie pat upės pabaigos. Tinkamiausias laikas tiesinti, kai statomi nauji pastatai, vietoj išgriautų senų.

Antrasis pasaulinis

Vytautas Kundrotas 2019-02-09

Antrojo pasaulino karo interpretacijos iki šiol neteisingos. Kadangi niekas nepastebėjo tikrosios aplinkybės, dėl kurios Berlynas buvo prieš Maskvą.

Berlynas prieš Maskvą

Berlynas žengė iki Maskvos. Žingsnis buvo kuo tikriausiai teisingas. Atsakymas į klausimą kodėl - paskui.

Vašingtonas prieš Maskvą

Kadangi žygis buvo teisingas, Vašingtonas turėjo tam žingsniui pritarti. Ir būti Berlyno užnugaryje. Tačiau jis neįžiūrėjo teisingumo. Atsakymas į klausimą kodėl - vėlgi paskui.

Maskva prieš Berlyną

Maskva žengė iki Berlyno. Žingsnis buvo neteisingas. Atsakas į teisingumą neteisingumu yra neteisingumas.

Vašingtonas prieš Berlyną

Tačiau Vašingtonas pritarė Maskvai, stodamas jai už nugaros, ir kartu žengdamas į Berlyną. Turėdamas galimybę laisvai pasirinkti, pasirinko neteisingai.

Maskva prieš Vilnių

Atsakymas į klausimus apie teisingumą ar neteisingumą duoda faktas. Maskva buvo žengusi į Vilnių.

Vilnius prieš Maskvą

Todėl Vilnius turėjo žengti į Maskvą. Berlynas stojo Vilniui už nugaros, ir žengė į Maskvą. Berlynui už nugaros turėjo stoti ir Vašingtonas.

Atsakas į teisingumą

Atsaką į neteisingumą darė Berlynas. Yra klaida turėti nuomonę, kad atsaką į neteisingumą darė Maskva. Maskva darė neteisingą atsaką į teisingumą



1  2  3