Vakaro valanda

Kiekvienas žmogus stovi ant savo paties minčių viršūnės

Vytauto Kundroto tinklapis

Lėktuvas

Vytautas Kundrotas 2019-01-29

Šis šimtmetis - lėktuvų transporto šimtmetis. Todėl milijonams žmonių susipažinti su lėktuvų savybėmis - yra sudaryti didesnę tikimybę lėktuvus gaminti labiau tinkamus.

Grožis

Projektuojant lėktuvus, netenka žiūrėti į juos ir pasirinkti gražiausius. Svarbu visai kiti dalykai, negu glotnus ir pagal dizaino principus sudėstytas lėktuvas.

Tačiau, projektuojant lėktuvą, nustačius svarbius dalykus, galima juos padaryti ir gražiau, negu vien atsižvelgiant į tuos svarbesniuosius dalykus. Todėl visai tinka piktintis negražiai suprojektuotais lėktuvais, kadangi kiekvieną negražų galima buvo padaryti gražesnį.

Veikimas

Svarbesnysis dalykas yra sudėtinių dalių savybės, dėl kurių lėktuvas tinkamai veikia. Tiksliau, skrenda greitai, nenaudodamas pernelyg stipraus variklio.

Projektuojant lėktuvą, tanka atsižvelgti į tikrovę.

Aukštis

Visų pirma, svarbu kokiame aukštyje lėktuvas skris.

Patogiausias lėktuvui yra apie dešimt kilometrų aukštis. Kadangi šiame aukštyje sparnai neturi būti labai dideli - oras lėktuvą išlaiko. Kai tektų skristi didesniame aukštyje, sparnų prireiktų didesnių, kadangi oras nebetankus. Tačiau, kai aukštis priartėja prie šimto kilometrų, jokie sparnai nebegelbėja, todėl jų gali ir visai nebūti.

Greitis

Tenka atsižvelgti ir į projektuojamo lėktuvo greitį. Patogiausias lėktuvui yra, tikriausiai, apie tūkstantis kilometrų per valandą. Taigi, lėktuvams patinka apvalūs skaičiai.

Kai greitis lėtesnis, lėktuvui tenka turėti didesnius sparnus, kitaip jis krenta į apačią - veikia žemės traukos jėga.

Kai greitis didesnis, sparnai gali nebūti dideli, tuo labiau, kad ir neturi būti dideli, kadangi svarbu, kad nebūtų oro pasipriešinimo, kurį duotų dideli sparnai.

Oras

Oras sudaro pasipriešinimą, tačiau ir laiko lėktuvą ant sparnų.

Dideliame aukštyje oro pradeda nebebūti, todėl oro pasipriešinimo nebelieka, tačiau ir sparnai nebelaiko lėktuvo.

Taip pat pradeda visai nebeveikti lėktuvai su propeleriais, tenka naudoti reaktyvinius, kurie stumia lėktuvą, atsispirdami nuo to oro, kuris ir eina iš lėktuvo variklio.

Trauka

Lėktuvą veikia žemės trauka, kurią lėktuvas nedideliame aukštyje įveikia labiau sparnais, negu varikliu, o dideliame aukštyje, antraip - labiau varikliu, negu sparnais.

Lėktuvas turi skristi ne lėčiau, negu tam tikras greitis, kadangi kitaip jį įveiktų žemės traukos jėga. Kiekvienam lėktuvui ir kiekvienam aukščiui tas greitis skirtingas - žiūrint, kokie sparnai. Variklį tenka parinkti pagal sparnus, o sparnus - pagal variklį.

Sparnai

Taigi, lėtam lėktuvui tenka turėti didelius sparnus. Tuo labiau, aukštai, virš dešimties kilometrų aukščio skraidančiam lėktuvui, kai jo greitis nelabai didelis.

Tačiau bet kuris lėktuvas gali būti ir visai be sparnų, kai skrenda greičiau, negu tas greitis, kuriam esant, lėktuvas nukristų ant žemės.

Aukštyje apie šimtas kilometrų nė vienam lėktuvui sparnų nereikia, kadangi nebėra oro, ant kurių sparnai lėktuvą laikytų.

Variklis

Variklis gelbėja lėktuvą iš visų aplinkybių.

Kadangi, kai variklis labai stiprus, sparnų lėktuvui nereikia, lėktuvas ir taip laikosi ant oro, kaip kulka, kuri sparnų, šiaip ar taip, neturi.

Kai variklis nestiprus ir dėl to negelbėja lėktuvo iš beveik visų aplinkybių, tenka naudoti kuo didesnius sparnus, ir kuo aptakesnį lėktuvo frontą, kad nesusidarytų didelis oro pasipriešinimas.

Labai plokščias lėktuvas ir be stipraus variklio skrenda greitai, kadangi nėra didelio oro pasipriešinimo. Tuo labiau, kad plokštuma yra tuo pačiu kaip ir sparnai.

Visai įmanoma, kad po tam tikro laiko visi lėktuvai bus plokščias trikampis su stipriais varikliais, dėl kurių lėktuvas skraidys visais aukščiais, nesudarydamas didelio pasipriešinimo orui ir nenukrisdamas ant žemės.

Miesto planas

Vytautas Kundrotas 2019-01-18

Miesto intelekto koeficientą apskaičiuoti patogu pagal keturis kriterijus.

Pagal miesto planą nustatomos miesto pastatų vietos, o pagal jas - miesto koeficientas.

Šiaip ar taip į protingą miestą ir renkasi protingi žmonės, o protingą miestą stato protingi žmonės.

Teismas

Nustačius, kad miesto teismas yra miesto pakraštyje, duodami aukšti intelekto taškai.

Kai teismas yra netoli centro, taškai žemesni.

O kai teismas yra miesto centre, intelekto taškai minusuojami.

Yra skirtumas, ar nusikaltėlis tempiamas į miesto pakraštį, ar į miesto centrą.

Kalėjimas

Turėti numonę, kad intelektas yra aukštas tada, kai stato kalėjimą prie pat teismo, nereikėtų.

Nereikėtų visų pirma tada, kai teismas ir taip jau miesto centre.

Taigi, intelekto taškai duodami tada,kai kalėjimas yra miesto pakraštyje, užmiestyje ar ir vsai priemiestyje.

O minusuojami tada, kai kalėjimas yra netoli miesto centro, miesto centre, ar ir visai centrinis miesto pastatas.

Ligoninė

Miesto ligoninė taip pat turėtų būti miesto pakraštyje. Tada miestui pliusuojami intelekto taškai.

O kai miesto ligoninė prie centro, centre, ar centrinis miesto pastatas - minusuojami.

Kapinės

Kapinės nebūtinai turi būti prie pat ligoninės.

Svarbiau, kad jos būtų miesto pakraštyje, užmiestyje, ar priemiestyje. Tada miestui rašomi intelekto taškai.

Kai kapinės yra centrinėje miesto aikštėje, intelekto taškai minusuojami.

Niekas negalėtų pasakyti, kad kapinės aukščiau, negu kalėjimas, todėl taškai minusuojami labiau, negu kalėjimo centre atveju.

Darbų savybės

Vytautas Kundrotas 2019-01-15

Darbai labai skiriasi, tik reikia pastebėti pagrindą, kuriuo tą skirtumą nesudėtinga pastebėti.

Dedamas pagrindas

Yra darbų, kuriais dedamas pagrindas aukštesniam lygiui.

Padaręs tą darbą, žmogus yra jau ant aukštesnio pagrindo.

Darbas, kuriuo dedamas pagrindas aukštesniam lygiui, yra vyriškųjų darbų savybė.

Tuščioji eiga

Yra darbų, kurie iš esmės yra kaip ir tuščiosios eigos darbai.

Kadangi jais joks pagrindas aukštesniam lygiui nepadedamas, kad ir kokios sąnaudos sudedamos.

Šie darbai būdingi moteriškosios šalies žmonėms.

Darbas dešimčiai metų

Žmogus, užtvėręs tvorą, ją užtveria dešimčiai metų.

Padėdamas pagrindą didesniam nepriklausomumui nuo užklystančių šunų.

Iš esmės beveik kiekvienas vyriškas darbas turi savybę būti pagrindu aukštesniam gyvenimo lygiui sudaryti.

Vyriškosios šalies žmonių aplaidumas taip pat turi savybę būti pagrindu žemesniam gyvenio lygiui.

Dešimt metų netvarkyta, apversta medienos ar metalo laužu sodyba yra pagrindas žemesnio gyvenimo lygio.

Darbas šimtui metų

Būstas statomas iš esmės kokiam šimtui metų. Darbas visiškai vyriškas. Be to, turintis savybę būti pagrindu aukštesniam gyvenimo lygiui.

Karą daro taip pat vyriškos šalies žmonės. Karas iš esmės yra tas pats aplaidumas, kaip ir apversta sodyba. Nebuvo dedamos sąnaudos santykiams vesti į aukštesnį lygį.

Darbas savaitei

Skalbiniai išplaunami savaitei. Šis darbas yra iš esmės moteriškas.

Jis turi tuščiosios eigos savybę. Kad ir kiek būtų planamas skalbinys, jis nebus išplautas dešimčiai, tuo labiau šimtui metų. Jį teks skalbti nuolatos, todėl skalbimas yra kaip ir tuščioji eiga, kai niekas neina į viršų.

Darbas vienai dienai

Sriuba išverdama iš esmės vienai dienai. Ir tai vakare ji jau būna surūgusi.

Beveik nėra žmogui taip labai būdingo darbo, turinčio tuščiosios eigos savybę labiau, negu maisto ruošimas.

Blogai, kai tuščiosios eigos darbai dirbami ne kiemvieną dieną - tada lieka dešities dienų neplautų lėkščių krūvos.

Genijaus požymiai

Vytautas Kundrotas 2018-12-15

Veidas išduoda žmogaus genialumą. Visų pirma požymiai tose sudėtinėse dalyse, kurios nėra nei pernelyg stambios, nei pernelyg smulkios. Tikriausiai dėl to, kad jas pastebi abu proto kraštutinumai - platusis ir siaurasis protas.

Tos veido dalys yra ausis ir jos apatinė dalis, antakis, blakstiena, šnirplė, latakas po nosimi, viršutinė ir apatinė lūpa.

Iki šiol žmogaus savybių atstovavimas veido dalyse nėra nei nustatytas, nei atpėtas. Tačiau būtent šiame šimtmetyje turimos labai didelės galimybės tuos dalykus nustatyti, atsisakius tokio nepatikimo dalyko, kaip spėliojimai.

O iki to laiko, kol atstovavimo santykiai bus nustatyti, svarbu išmokti atpažinti žmones pagal kartu su žmogaus bruožų susidarymu ėjusiomis, kad ir tikimybiškomis, atpažinimo galimybėmis, kurias turi žmogaus protas.

Ausis

Kadangi žmogaus kalba susidarė dėl to, kad žmogus turi ausis, į jas suėjo svarbūs genijaus požymiai.

Ausies lankstiniai yra gal sudėtingiausi iš visų žmogaus veido dalių figūrinių raštų. Taigi, gražiai lankstytą ausį žmogus jau dešimtys tūkstančių metų atpažįsta kaip žmogaus grožio savybę.

Ištiesinta, lyg po presu buvusi žmogaus ausis žmogui yra visai negraži.

Auskaras

Gražiausias žmogui yra mėsinis ausies auskaras. Žmogaus ausies apatinę dalį, kuri panaši į dirbtinį, žemai nusvirusį auskarą, tenka pripažinti kaip genijaus požymį.

Auskarai iš brangakmenių buvo sugalvoti dirbtiniam žmogaus genialumui padaryti. Ši žmogaus proto apgaulė iki šiol iš esmės yra kaip ir visai nepastebėta.

Iki šiol žmonės galvoja, kad gal labiau genialus yra tas, kurio auskarai dirbtiniai ir blizga briliantais.

Antakis

Žmogaus akis pagal svarbumą - antra po ausies. Taigi, ir į akį buvo sudėtos dešimčių tūkstančių metų sąnaudos, kol susidarė savybės, žmogaus proto atpažįstamos gražiomis, tuo pačiu ir genialiomis.

Antakio ilgis, plotis, storis, išlenkimo santykiai yra susidarę neišpasakytai sudėtingai. Šiaip žmogus visai neatspėja tų sudėtingumų, kurie sudaro antakio grožį.

Tačiau kai galvoja milijardai žmonių, šį tą sugalvoja, šį tą atspėja. Tuo labiau atspės ateityje.

Blakstiena

Tačiau į blakstienas sudėtos didesnės sąnaudos. Blakstiena yra prie pat akies, o ji, be visa kita, į blakstieną, kad ir ne savo, žiūri.

Visai neįmanoma buvo į tą vietą nesudėti svarbiausių genijaus bruožų. Ir jie buvo sudėti, tačiau įsitikinti tuo labiausiai įmanoma pagal aplinkybę antraip - kai blakstienos negražiausios.

Į akių vokus sudėtos labai didelės dešimčių tūkstančių metų sąnaudos. Atstovybę jose siekė turėti kuo įvairiausios žmogaus savybės.

Šnirplė

Šnirplė - gyvybiškiausia žmogaus veido vieta. Kadangi per ją eina deguonis, be kurio žmogus nebūtų gyvas.

Todėl genijaus šnirplė taip pat labai gyvybiška. Beveik nesiskirianti nuo stygos, kuria sudarytos garso bangos būna taip labai pripažįstamos, kad į koncertų salę susirenka tūkstančiai klausytojų.

Latakas

O gražus latakas po nosimi gal visų pirmiausia pasaulyje buvo paskelbtas kaip genijaus bruožas.

Jau prieš tūkstančius metų žmonija nežinojo žmogaus veido dalies, kuri būtų svarbesnė, išduodant žmogaus genijų.

Šiais laikais ši veido dalis pastebima kaip svarbi vėlgi pagal aplinkybę antraip - kai nėra latako, nustatoma tikimybė, kad žmogus turi svarbią blogybę.

Viršutinė lūpa

Tikriausiai nėra nė vieno jauno žmogaus, kuris nebūtų užsižiūrėjęs į viršutinę lūpą. Visų pirma ne savo, o kito žmogaus.

Žmogaus, kurio viršutinė lūpa patiko taip labai, kad buvo pagalvota - gal žmogus tiktų susituokti.

Apatinė lūpa

Svarbi ir apatinė lūpa. Kaip ir antakis, ji turi ilgį, plotį, storį, lenktumą. Visai nedidelis skirtingumas išduoda kuo didžiausius žmogaus savybių skirtumus.

Evoliucija

Vytautas Kundrotas 2019-01-31

Evoliucija vyksta būdais, kurie taip labai sudėtingi, kad nėra kokiu būdu jų sudėti į įstatymus. Žmogus prisideda prie evoliucijos tiek, kiek yra susipažinęs su žmogaus tikrove. Todėl visai neteisinga neleisti žmogui su ta tikrove susipažinti.

Ilgus šimtmečius žmogus susipažįsta su žmogaus savybėmis, kurias jau nustatė mokslas. Susipažinęs su laimėjimais, žmogus pagal didelę tikimybę išsilaiko esamajame evoliucijos lygyje, arba deda pamatą aukštesniam lygiui, susipažindamas su mokslo apie žmogų laimėjimais esmingiau. Nesusipažinęs - netenka ilgus šimtus, tūkstančius ir dešimtis tūkstančių metų iki jo jam kauptų teigiamųjų savybių.

Dalis žinių yra žinos apie rases. Vėlgi, susipažinęs su rasių bruožais, žmogus išsilaiko savo rasėje, nesusipažinęs - nepastebimai sau pačiam nuskęsta į kitas rases. Globalizacijos aplinkybėmis būti nesusipažinus su rasių bruožais pražūtinga labiau, negu buvusiuose iki šiol Europos santykiuose, nuo kurių pasaulis buvo kuo labiausiai atskirtas.

Rasių bruožai labai lengvai pastebimi, kai žinomi dalykai, į kuriuos reikėtų žiūrėti. Šiuo atveju žiūrėti reikėtų į lūpas.

Lūpų storis

Nustatyta, kad storiausios yra negrų rasės atstovų lūpos. Taigi, lūpų storis yra Šiaurės-Pietų krypties rasinis bruožas. Šiaurės Europoje žmonių lūpos plonos, į Pietus storėja, o Afrikoje yra ir visai storos.

Taigi, rengiantis tuoktis, tikslu išlikti savo rasės žmogumi, be visa kita tenka kad ir žvilgsniu pamatuoti savo ir būsimo sutuoktinio lūpų storį.

Lūpų plotis

Nustatyta, kad žmogaus lūpos platėja nuo Vakarų į Rytus. Vakarų žmogaus lūpos siauros, tiksliau, trumpos, kuo labiausiai nutolusios nuo ausų. Rytų žmogaus lūpos eina iki pat ausų. Ne visai patikrintais duomenimis, šis pokytis yra susidaręs ir Europoje, ir Afrikoje.

Vėlgi, tikslu išlikti savo rasės žmogumi, tenka žvilgsniu, ar ir patikimesniais būdais pamatuoti savo ir būsimo sutuoktinio lūpų plotį.

Europos rasės

Atveju, kai pavyktų nustatyti, kad duomenys tikri, būtų įmanoma sudaryti keturias europiečių rases.

Visai nežinia, dėl kurių aplinkybių tikrovė veikė taip labai dėsningai, kad įmanoma suvesti į geometrines figūras.

Šiaurės vakarų Europa

Šiaurės vakarų Europos rasės atstovų lūpos turėtų būti plonos ir siauros, tiksliau, trumpos. Tokios jos susidarė tikriausiai kokio dešimties tūkstančių metų šio regiono žmonių evoliucijos eigoje.

Šiaurės vakarų Europos regione yra Vokietija.

Šiaurės rytų Europa

Šiaurės rytų Europos rasės atstovų lūpos turėtų būti plonos, tačiau plačios, tiksliau, ilgos.

Šiaurės rytai - vietovės prie Uralo šiaurėje.

Pietvakarių Europa

Pietvakarių Europos rasės žmonių lūpos - storos, tačiau trumpos.

Italija yra šiame regione.

Pietryčių Europa

Pietryčių Europos rasės lūpos - ir storos, ir ilgos.

Kaspijos europietiškasis pajūris - šiame regione.

Kiti skirtumai

Tačiau viršutinė ir apatinė lūpos ne visais atvejais to pačio storumo ir to pačio ilgumo. Susidaro lygiai keturi storumo atvejai.

Stora ir viršutinė, ir apatinė lūpa būdinga negrams.

Stora viršutinė, bet plona apatinė - tikriausiai, būdinga protingiems žmonėms.

Abi plonos lūpos - būdingos Šiaurės europiečiams.

O plona viršutinė, tačiau stora apatinė lūpa, tikriausiai, būdinga neprotingiems žmonėms - šiaip ar taip tokį lūpų santykį turi beždžionė.

Lygiai keturi atvejai yra ir lūpų ilgio.

Abi trumpos lūpos būdingos ir europiečiams, ir negrams, kurie gyvena savo žemynų Vakaruose.

Trumpa viršutinė, tačiau ilga apatinė lūpa, tikriausiai, būdinga linksmiems žmonėms, kadangi šypsena kaip tik ir sudaroma šiuo santykiu.

Abi ilgos lūpos būdingos Europos ir Afrikos Rytams.

O ilga viršutinė ir trumpa apatinė - labai nusiminusių žmonių lūpų figūra. Tenka turėti nuomonę, kad yra didelė tikimybė - nusiminęs yra žmogus, kuris neišnaudoja savo proto tam, kad teigiamai nusiteikti.

Veiklos savybės

Vytautas Kundrotas 2018-11-15

Veikla santykiuose tarp žmonių turi savas savybės, kurias ne kiekvienas įžvelgia. Todėl pripažintas yra ne visada.

Tam, kad susidaryti tinkamą sampratą apie veiklos santykiuose tarp žmonių savybes, tenka daryti du iš esmės svarbiausius skirtumus.

Visų pirma - yra skirtumas tarp nuopelnų ir nuostolių.

Antra, yra skirtumas tarp santykių dviejų šalių - tos, kuri veikia, ir tos, kuriai veikiama.

Prisidaroma sau nuopelnų

Svarbiausias žmogaus veiklos tikslas - prisidaryti sau nuopelnų.

Nuopelnas šiuo atveju yra ta sudarytos naudos dalis, kuri, kaip pelnas, atitenka veikėjui.

Būtent dėl to, kad veiklą sudaro keturios sudėtinės dalys - pelnas, gamyba, nuostolis, atliekos - žodis nauda yra ne visai tinkamas.

Tik ta naudos dalis, kuri yra pelnas, yra tuo pačiu nuopelnas pačiam veikėjui.

Prisidaroma sau nuostolių

Žmogus siekia neprisidaryti sau nuostolių.

Šį siekimą ne visais atvejais pavyksta įgyvendinti.

Visai blogai, kai veikėjui nepavyksta nieko kito nuveikti, tik prisidaryti nuostolių.

Žmogus visą gyvenimą mokosi veikti tam, kad nuostolių nesusidarytų kuo labiausiai.

Pridaroma nuopelnų

Kai veikiama kitai santykių šaliai, svarbu, kad susidarytų nuopelnas.

Nuopelnas yra ta veiklos dalis, kurią kita santykių šalis pripažįsta kaip atsiskyrusią nuo tuščiosios eigos veikloje.

Tuščioji eiga kaip nuopelnas pripažįstama tada, kai veikėjas yra mažametis, mokosi veikti, todėl jo kad ir buksavimą vietoje, tenka vertinti teigiamai.

Kai suaugusiųjų tuščiosios eigos veiklą paprašo įvertinti suaugusieji, gauna atsakymą, kad nuopelnų nėra.

Pridaroma nuostolių

Blogiau, kai veikėjas, vietoj to, kad pridarytų darbų, kurie pripažįstami kaip nuopelnai, pridaro nuostolių.

Nuostoliai kitai santykių šaliai yra nuostoliai ir tada, kai jie pelningi veikėjui.

Tam tikrais atvejais visai nesvarbu, ar veikėjui veikla pelninga, ar nuostolinga.

Svarbu, kad ji būtų nuopelnas kitai santykių šaliai tos kitos santykių šalies nuomone.

Lietuva - jūrinė valstybė

Vytautas Kundrotas 2018-11-02

Greitai bus šimtas metų, kai Lietuva gavo platų pajūrį. Kitaip tariant, jau beveik šimtas metų, kai Klaipėdos miestas yra Lietuvos sudėtyje. Faktas tuo pačiu pačiu yra pagrindas Lietuvą vadinti jūrine valstybe.

Tačiau tas pagrindas nestiprus, tik turintis savybę stiprėti, kas šimtas metų. Stiprėti, be visa kita, ir apimtimi žmonių, kurie turi žinių apie laivus.

Motoriniai laivai

Jūrine valstybe Lietuva tapo motorinių laivų stadijoje.

Laivų, kuriuos varo mechaninė energija, gaunama tiesiai iš kuro, be tarpinės garo stadijos.

Šie laivai ekonomiškiausi iš visų iki tol laivybos istorijoje buvusių.

Gariniai laivai

Garlaiviai nelabai ekonomiški - garinis variklis netenka energijos energijų kaitos eigoje.

Kadangi šiluminė energija pirma atiduodama garui, o šis paverčiamas mechanine variklio energija.

Dalis energijos, per tarpininką - garą, nueina niekais.

Buriniai laivai

Burinius laivus varo vėjai. Jie pučia ne taip jau be atvangos.

Blogiausia, kai tenka plaukti prieš vėją.

Tačiau jūreiviai būdavo išmokę susukti bures taip, kad laivas plaukdavo ir beveik prieš vėją.

Irkliniai laivai

Tačiau irkliniai laivai būdavo nepatogesni - reikalaudavo žmogaus darbo jėgos.

Didesniam laivui irkluoti prireikdavo didelio būrio jūreivių irkluotojų.

Žmogaus darbo jėgos stadija yra tikriausiai žemiausia laivybos istorijoje.

Pirmoji žmogaus diena

Vytautas Kundrotas 2018-10-17

Pirmoji žmogaus diena yra diena, kai žmogus pradėjo būti žmogumi. Vakar jis tebebuvo beždžionė.

Tačiau iki šiol nesudarytas tikresnis žmogaus apibrėžimas, todėl pirmosios jo dienos nustatyti nepavyktų.

Iki šiol žmogus buvo apibrėžiamas kaip žmogus pagal archeologinius duomenis. Apibrėžimas gaunasi labai jau netikslus.

Genetinė samprata

Tikslus žmogus apibrėžimas susidarytų, apibrėžus žmogų pagal genetinius duomenis.

Tiksliai nustatyta, kad žmogus turi 46 genų komplektus. Taip pat tiksliai nustatyta, kad aukštesniosios beždžionės, iš kurių žmogus susidarė, turi 48 genų komplektus.

Taigi, pirmoji žmogaus diena gal yra ta diena, kai žmogus pradėjo turėti 46 genų komplektus.

Pagal archeologinius duomenis iki šiol šis skirtumas nedaromas.

Laikas

Apie pirmosios dienos laiką nuomonių turėti įmanoma - mokslinių duomenų žmonija turi.

Žmogui yra apie milijonas metų. Plius minus penki kartai. Taigi, yra nuomonių, kad žmogui penki milijonai metų, yra nuomonių, kad tik du šimtai tūkstančių metų.

Tačiau beveik nėra nuomonių, kad žmogus yra senesnis, ar kad jaunesnis, negu nubrėžtieji metai.

Šiaip ar taip, prieš penkis milijonus metų, gyvūnas, iš kurio susidarė žmogus, jau buvo pralenkęs bet kurią tų laikų beždžionę.

Prieš du šimtus tūkstančių metų gyvenęs žmogus turi tą patį mokslinį pavadinimą, kaip ir šių laikų žmogus. Nuo šių dienų žmogaus, pagal archeologinius duomenis, jis beveik nesiskyrė.

Minties paskelbimas

Milijonai žmonių pasaulyje žino, kad žmogus turi 46 genų komplektus. Milijonai žmonių žino, kad aukščiausiosios beždžionės turi 48 genų komplektus.

Mintis, kad žmogus yra jau žmogus, o ne beždžionė tada, kai pradeda turėti 46 genų komplektus, susidaro labai jau nesudėtingai. Tačiau šios minties iki šiol lyg ir niekas nėra paskelbęs.

Profanai neskelbia gal dėl to, kad turi nuomonę - žinovai šiaip ar taip turėtų tokią nuomonę jau būti susidarę, todėl į jų reikalus painiotis gal nereikėtų. O genetikai - gal dėl to, kad domisi smulkesniais dalykais, neišsiskleisdami jų į platumas, dėl kurių tie smulkūs dalykai nubyrėtų į tarpeklį, iš kurio būtų sudėtinga tuos duomenis vėl iškrapštyti.

Paskelbimo teisė

Tačiau tikriausiai atsižvelgiama ir į paskelbimo etikos ir teisės sampratą.

Skelbti galėtų mokslų universalai, tačiau jie žino, kad pradiniai duomenys yra ne jų.

Skelbti galėtų visuomenės atstovai, tačiau jie yra nuomonių apie visuomenę, o ne mokslinių nuomonių atstovai.

Skelbti galėtų tikrieji mokslininkai, tačiau jie žino, kad žino tuos dalykus, kuriuos patys yra nustatę, o nustatę yra tik kokį trupinį mokslo dalykų.

Skelbti galėtų politikai, tačiau jie tuo labiau pastebi, kad tema yra ne jų.

Nenustatę, kad yra etinių ar teisinių aplinkybių, milijonai žmonių, be visa kita, gal ir visai nepagalvoja apie visai nesudėtingus dalykus, tokius, kaip pirmoji žmogaus diena pasaulyje.

Nauja Europa

Vytautas Kundrotas 2018-10-17

Nauja Europa yra Europa, kuri susidarė, subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Būtent tada tapo įmanoma pastebėti, kad yra valstybių, kurios sudaro kaip ir duetus, viena dalis kurių buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, kita - ne.

Baltai

Tapo labai pastebima, kad baltų valstybių dueto abi valstybės buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Lietuva - Latvija. Turintis žinių lygį, esantį virš tam tikros linijos, žmogus Lietuvoje žino, kad Lietuva ir Latvija yra baltų valstybės. Tačiau po devyniasdešimtųjų metų santykiai tarp šių valstybių nesustiprėjo.

Tikriausiai dėl to, kad svarbiau kultūrinė įvairovė, kuri yra intelekto savybė, o ne kultūros redukavimas į baltams būdingas bendrybes, kuris būtų sovietinio idiotizmo požymis.

Vis dėlto svarbu nepulti į kraštutinumus, kitaip ir iš baltų sampratos nieko neliktų.

Kiti duetai

Kiti duetai susidaro iš vienos valstybės, buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje, ir vienos - sudėtyje nebuvusios.

Moldova - Rumunija. Šios valstybės pagal kalbines ir istorines aplinkybes sudaro europiečių valstybių duetą, kurį būtų įmanoma suvienyti labiau, negu kitas dvi netoliese esančias Europos valstybes.

Abi yra iš esmės tikrų europiečių valstybės.

Gruzija - Arabija. Niekaip kitaip nėra įmanoma galvoti, tik kad Gruzija ir Arabija turėtų sudaryti semitų valstybių duetą. Belieka nustatyti, kuri Arabų valstybė labiausiai tiktų susieti su Gruzija.

Stalino laikais samprata nebuvo sudaryta, kadangi gruzinas Stalinas tikriausiai nenorėjo, kad jo Gruziją mokslininkai priskirtų semitams.

Tadžikistanas - Afganistanas. Atskirą duetą sudaro Tadžikistanas su Afganistanu. Ir viena, ir kita yra arijų, indoeuropiečių valstybė, kad ir ne Europoje esanti.

Sovietai tikriausiai ir tadžikus kareivius išvarydavo į Afganistaną kariauti prieš afganus - arijus priš arijus.

Estija - Suomija. Kuo stipriausią duetą sudaro Estija ir Suomija. Šių valstybių kalbos ir gyventojai labai panašūs.

Jau tikriausiai šimtai metų niekas nesiginčija, kad ir vieni, ir kiti yra mongolidai.

Kalbų išmokimas

Vytautas Kundrotas 2018-08-15

Išmokti naują kalbą - sudėti dideles sąnaudas. Todėl tenka apgalvoti, kad tos sąnaudos nenueitų niekais, kadangi buvo pasirinkta visai nereikalinga kalba.

Tikslai mokytis kalbos kuo skirtingiausi. Gali būti mokslinis komparatyvistinis, komunikatyvinis, ar kitokie.

Svarbiausia pastebėti, kad kalbos lietuviui susidėsto koncentriškai - baltų, europiečių, indoeuropiečių, pasaulio kalbos talpintinos į vis platėjančią apimtį.

Baltų kalbos

Lietuviui svarbiausia išmokti lietuvių kalbos. Paskui galima pramokti latvių - antrosios gyvos baltų kalbos.

O pramokęs mirusios prūsų kalbos, žmogus jau yra kaip ir baltistas.

     lietuvių
     latvių
         prūsų
Europiečių kalbos

Lietuviui svarbu išmokti bent vieną europiečių ne baltišką kalbą. Antroji kalba dažniausiai yra europietiškos - vokiečių, prancūzų, arba pasaulinės europietiškos - anglų, rusų kalbos.

Išmokęs mirusiųjų - senosios graikų, lotynų - kalbų, žmogus gali tikėtis didelių laimėjimų moksle.

     vokiečių 
     prancūzų
     anglų
     rusų
          graikų
          lotynų
Indoeuropiečių kalbos

Tačiau žmogus gali sugalvoti mokytis indoeuropiečių kalbų - arijietiškos iraniečių, ar indoeuropietiškos indų kalbos.

Sugalvojęs būti indoeuropeistu, indoeuropiečių kalbų komparatyvistu, turėtų pagalvoti apie sanskrito kalbos mokymąsi. Šios kalbos visų pirma reikia baltistui, kadangi baltų kalbos labiausiai iš visų europietiškų panašios į sanskrito - mirusią indų kalbą, kuri yra kitų indų kalbų pagrinde.

     iraniečių
     indų
          sanskrito
Pasaulio kalbos

Išmokęs visų šių kalbų, žmogus gali galvoti ir apie pasaulio kalbas. Kadangi jis jau išmoko indų kalbos, jam belieka išmokti kitų dviejų europiečius supančių kalbų - arabų ir lapių.

Kai jis rengiasi būti pasaulio kalbų komparatyvistu, tektų išmokti negrų, australidų, mongolų kalbos. Kadangi negrų kalba ne viena, rinktis tikriausiai reikėtų kalbą iš Afrikos vidurio.

O mongolidų kalbos taip labai skiriasi, kad jų reikėtų mokytis ne vienos. Svarbios yra Azijoje japonų, kinų, korėjiečių kalbos. Taip pat tektų išmokti kokios indėnų kalbos, pasirinkus kokią svarbesnę.

     arabų
     lapių

     negrų
     australidų
     mongolų

     japonų, kinų, korėjiečių
     indėnų

Taigi, tam, kd mokytis naujos kalbos, reikėtų pagalvoti apie jos vietą santykiu su lietuviškomis aplinkybėmis.



1  2  3